Didžiųjų Lietuvos miestų nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas auga – „Registrų centro” duomenimis, per 11 praėjusių metų mėnesių* nekilnojamojo turto sandorių skaičius išaugo apie 15 proc. iki 33,5 tūkst. Vilniuje minėtu laikotarpiu patalpų ir žemės sklypų pardavimo sandorių sudaryta beveik 13 proc. daugiau, Kaune – beveik 11 proc., o Klaipėdoje – net 28 proc. daugiau nei per 2004-ųjų sausį-lapkritį.
Gyvenamųjų patalpų rinka, „InReal” duomenimis, 2005-aisiais išliko bendrojo nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo varikliu. Tą rodo ir „Registrų centro” duomenys: sostinėje pernai gyvenamųjų patalpų sandorių sudaryta beveik 12 proc. daugiau nei 2004-aisiais (apie 9 tūkst. sandorių), Kaune – 9 proc. (apie 5 tūkst. sandorių), Klaipėdoje – virš 33 proc. daugiau (apie 4 tūkst. sandorių).
Kaune ir Vilniuje pernai smarkiai išaugo namų bei kotedžų populiarumas – atitinkamai 17 ir 20 proc. daugiau sandorių. Sandorių dėl butų buvo sudaryta atitinkamai 8 proc. ir 12 proc. daugiau nei 2004-aisiais.
„Ekonomikos stiprėjimas, augančios pajamos, žemos palūkanos, nepakankama naujo būsto pasiūla lėmė tai, kad rinkos aktyvumas jau natūraliai laikosi tokiame pat lygyje ir netgi viršija aktyvumo, buvusio laukiant narystės ES 2004-ųjų pradžioje, lygį. Tai pastebima visuose trijuose miestuose”, – sakė nekilnojamojo turto bendrovės „InReal” Prekybos skyriaus vadovas Rimas Kirdulis.
Pasak jo, infliaciniai lūkesčiai po euro įvedimo dar ir šiais metais turėtų palaikyti gyvenamųjų patalpų rinkos aktyvumą.
Žemės sklypų rinkos aktyvumas didžiuosiuose miestuose pernai sparčiai augo. Įspūdingiausias pokytis per praėjusių metų 11 mėnesių – Klaipėdoje. Čia sandorių sudaryta beveik 38 proc. daugiau nei užpernai (daugiau nei 700 sandorių). Vilniuje žemės sklypų sandorių skaičius per 2005-uosius išaugo 15 proc. iki 3,9 tūkst., Kaune – 18 proc. iki beveik 1,6 tūkst.
„Tikėtina, kad ir artimiausiais metais, neatsitikus kažkokių esminių permainų šalies ekonominiame gyvenime, nekilnojamojo turto sandorių skaičius panašiais tempais vis dar turėtų augti, atspindėdamas bendrąjį spartų šalies ekonominį augimą”, – sakė R. Kirdulis.
Komercinių patalpų rinka pernai tapo gerokai vangesnė. Vilniuje komercinių patalpų (skaičiuojant administracinių, prekybinių, sandėliavimo, gamybinių, pramoninių, maitinimo, poilsio, viešbučių ir sporto paskirties patalpų sandorius) pardavimo sandorių užfiksuota apie 12 proc. mažiau (apie 900 sandorių). Kaune ir Klaipėdoje sandorių sudaryta taip pat mažiau nei 2004-aisiais – atitinkamai apie 11 proc. (apie 450 sandorių) ir 28 proc. (apie 250 sandorių).
Anot R. Kirdulio, nors ir visų paskirčių komercinių patalpų plotai didėja dėl tų pačių ekonominio augimo sudarytų prielaidų, tačiau susiklosčiusi situacija ir verslo kultūra lemia tai, kad komercines patalpas labiau linkstama nuomoti. Todėl ilgainiui vis mažėjanti parduodamų komercinių patalpų pasiūla lemia ir tai, kad sudaroma ir mažiau sandorių.
*Paskutinio 2005-ųjų ketvirčio „Registrų centro” duomenys nėra visiškai tikslūs, todėl skaičiavimai atlikti lyginant du pastaruosius metus be gruodžio mėnesio duomenų. Tikėtina, kad aktyvumo augimas, „Registrų centrui” patikslinus 2005 metų duomenis, gali pasirodyti buvęs ir dar didesnis.