Ornitologai teigia, kad dauguma šiltuosiuose kraštuose žiemojusių paukščių jau yra pakeliui į Lietuvą. Vasario 15-oji laikoma diena, kai iš Nilo žemupio kelionei namo išsirengia ir lietuvio širdžiai mieli gandrai. Tačiau, praėjusį savaitgalį pasitvirtinus Pasaulio Sveikatos Organizacijos pesimistiškiausioms prognozėms, kad mirtinas paukščių gripo virusas po Turkijos išplito ir Europos Sąjungos pietuose, gandrai į Lietuvą ant baltų sparnų gali atnešti pavojingą užkratą.
Pradėjo kelionę iš Afrikos
Pasak Lietuvos ornitologų draugijos pirmininko Kęstučio Čepėno, pirmieji gandrai ryt poryt jau pakels sparnus namų link. „Lietuvos gandrai žiemą praleidžia Afrikoje, Nilo žemupyje, – sakė K.Čepėnas. – Manoma, kad kelionę į Lietuvą dauguma jų pradeda vasario 15-ąją”.
Gerumo ir vaisingumo simboliu laikomų gandrų kelionė namo trunka maždaug pusantro mėnesio.
Balandį jie masiškai sugrįžta į gimtuosius gandralizdžius. K.Čepėno teigimu, jau dvejus metus šalyje vyksta gandrų ir gandralizdžių monitoringas. Suskaičiuota, kad Lietuvos gandrų populiaciją sudaro apie 13 tūkst. porų. „Suprantama, kad gandralizdžių yra gerokai daugiau”, – teigė K.Čepėnas.
Ornitologų draugijos vadovas nemano, kad gandrai gali atnešti paukščių gripą į Lietuvą, esą nuo paukščių gripo mirę žmonės tiesiogiai kontaktavo su naminiais, o ne laukiniais paukščiais. „Bet grįžusių gandrų elgseną derėtų stebėti”, – patarė K.Čepėnas.
Jis pridūrė, kad kai kurie paukščiai jau įpusėjo kelionę namo. Vieversiai, antys ir kiti nedideli sparnuočiai šalyje turėtų pasirodyti vasario pabaigoje – kovo pradžioje.
Mokslininkų nuomonės – skirtingos
Nuo Turkijos sparčiai plintantis paukščių gripas su H5N1 viruso atmaina jau peržengė ES sienas. Užkrato židiniai aptikti Graikijoje ir Italijos pietuose, kur specialistai aptiko 17 nugaišusių gulbių. Dauguma jų buvo užsikrėtusios H5N1 virusu.
Nemažai Lietuvos gandrų žiemą praleidžia centrinės Afrikos dalyje, todėl jų grįžimo maršrutas nusidriekia per Italijos pietus, Serbiją ir Juodkalniją, Slovėniją, Lenkiją. Iš Nilo žemupio pakilę gandrai Lietuvą pasiekia per Graikiją, Bulgariją, Rumuniją, Ukrainą ir Baltarusiją. Dar daugiau nerimo suteikė Slovėnija, kur užvakar taip pat rasta kritusi gulbė, sirgusi paukščių gripu. Tai reiškia, kad gandrai ilsėsis itin pavojingoje aplinkoje.
Vieni mokslininkai įsitikinę, kad paukščių gripu užsikrėtę sparnuočiai Lietuvos nepasieks, esą pakeliui tiesiog nugaiš, bet kiti teigia, kad užsikrėtusieji nesunkiai užkrečia gentainius, todėl egzistuoja didelė tikimybė virusą aptikti ir mūsų šalyje. „H5N1 viruso atmaina yra labai gyvybinga, – teigė Nacionalinės veterinarijos laboratorijos direktorius Jonas Milius. – Esant žemai temperatūrai virusas gali išgyventi net iki 30 parų”.
Būgštauja dėl kaimiečių
J.Milius būgštauja, kad nutirpus sniegui dauguma kaimiečių, šalia kurių namų yra gandralizdžiai, greičiausiai neatsižvelgs į raginimus neišleisti į lauką vištų, žąsų ir kitų naminių paukščių. „Nėra jokių garantijų, kad naminiai paukščiai nekontaktuos su laukiniais”, – sakė J.Milius. Jis apgailestavo, kad Lietuva nepasinaudojo Lenkijos patirtimi. „Už išleistus į lauką paukščius, lenkams gresia apie 500 litų dydžio baudos”, – sakė J.Milius.
Kauno apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Valius Šiuparis pritaria griežtesnei kaimo žmonių atsakomybei. Veterinarijos tarnyba siūlo iki 1000 litų baudomis bausti tuos, kurie mažiausiai iki birželio nelaikys patalpose uždarytų naminių paukščių.
Piktinasi žmonių elgesiu
Iki šiol Nacionalinė veterinarijos laboratorija neužfiksavo nė vieno paukščių gripo atvejo po to, kai buvo ištirti negyvi sparnuočiai. „Šiais metais paukščių kraujo mėginių tyrimams skirta apie 0,5 mln. litų, todėl atliksime per 1000 tyrimų, – sakė laboratorijos direktorius J.Milius. – Prireikus mums pažadėta skirti daugiau pinigų”.
2004 m. buvo ištirti 585 naminių ir 109 laukinių paukščių kraujo mėginiai, 2005 m. – 354 mėginiai, iš jų 94 laukinių paukščių. Veterinarijos tarnyba yra paskelbusi telefoną (8-800 40403), kuriuo reikėtų pranešti apie negyvus sparnuočius. Į „Kauno dienos” skambutį atsiliepusi Veterinarijos tarnybos darbuotoja pasakė, kad kol kas sulaukta maždaug 20 skambučių apie rastus kritusius paukščius.
„Paukščių gripas yra išpūstas reikalas, – įsitikinęs Ventės rage veikiančios Ornitologinės stoties direktorius Leonas Jazerskas. – Sparnuočiai gyvena milijonus metų ir visada sirgo šia liga, bet kažkodėl tik dabar pradėta tuo domėtis”. L.Jazerskas teigė, kad į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją stoties darbuotojai persiunčia tik kritusius paukščius. Jis taip pat piktinosi, kad dėl perdėto atsargumo žmonės išnaikino milijonus naminių paukščių.
Parengė planą
Kauno apskrities VMVT viršininkas V.Šiuparis teigė, kad galimam paukščių gripo protrūkiui aktyviai rengiamasi. Sausio 31 d. apskrityje surengtos teorinės pratybos. „Pastebėjome, kad kol kas trūksta savivaldybių ir veterinarijos tarnybos darbuotojų tarpusavio veiksmų koordinavimo, – teigė V.Šiuparis. – Jau numatytos net vietos, kur galėtų būti užkasami paukščių gripu užsikrėtę sparnuočiai”. Aptikus kaimo sodyboje paukščių gripo židinį, 500 metrų spinduliu teritorija būtų laikoma karantino zona. Neištirti gyventojai iš jos būtų neišleidžiami, o naminiai paukščiai – sunaikinti. „Kovo viduryje Dovainonių paukštyne realiai išbandysime ir naikinimo procedūrą, per kurią anglies dioksidu sunaikinsime apie šimtą paliegusių vištų”, – sakė V.Šiuparis.
Pasak Kauno miesto Civilinės saugos tarnybos viršininko Jono Griškevičiaus, Kaune taip pat yra parengtas galimos reakcijos į paukščių gripą planas. Jame gana išsamiai aprašyta, ko būtų imtasi lokalizuojant viruso protrūkį. „Padidintos rizikos zonomis laikome Nemuną ties Kauno hidroelektrine, prie kurios visą žiemą būriuojasi gulbės, ir Lietuvos zoologijos sodą”, – sakė J.Griškevičius.
Pasaulio mokslininkai teigia, kad artėjanti pandemija – neišvengiama. Paukščių mirtingumas nuo viruso yra šimtaprocentinis.
Per pirmąją pandemiją 1918-1919 m. paukščių gripas nusinešė 40-50 mln. žmonių gyvybę. Vėliau pandemija kilo 1957-1958 m. (mirė 1,5 mln. žmonių) ir 1968-1969 m. (aukų skaičius siekė 1 mln.).
Gediminas Stanišauskas
idomu ka sako zalieji siuo klausimu?