Žmoną nužudžiusį ir nusikaltimą mėginusį nuslėpti vyriškį teismas pripažino nepakaltinamu
Kauno apygardos teismas paskelbė nutartį baudžiamojoje byloje, kurioje savo žmonos žiauriu nužudymu buvo kaltinamas Vilkaviškio rajono Kalvų kaimo ūkininkas Juozas Mykolaitis. Iškart po įvykdyto kraupaus nusikaltimo nekaltu dėjęsis ir dėl sutuoktinės netekties tariamai išgyvenęs vyriškis, teismo nutarimu, griežto stebėjimo sąlygomis dienas leis psichiatrijos ligoninėje, kur jam bus skirtas priverstinis gydymas.
Pasikvietė liudytoją
Praėjusių metų balandžio 21-osios popietę stambus ir žinomas Vilkaviškio rajono ūkininkas 59-erių J.Mykolaitis kreipėsi į teisėsaugininkus, pranešdamas apie trejais metais jaunesnės savo žmonos žūtį. Vyriškis pareigūnams pasakojo nusikaltimą savo didelėje sodyboje Kalvų kaimo vienkiemyje pastebėjęs, kai grįžo iš laukų. J.Mykolaitis tvirtino apie vidurdienį išvažiavęs apžiūrėti apie 200 hektarų užimančių savo valdų bei nuvežti darbininkams pietus. Tuo tarpu žmona Janė esą liko tvarkytis namuose.
Ūkininkas pasakojo po poros valandų sugrįžęs atgal į sodybą, tačiau dvejas duris, vedančias į kambarį, radęs užrakintas. Pasak J.Mykolaičio, vos tik pamatęs kambario prieigose kraujo žymes, jis iškart pasikvietė greta esančiame ūkiniame pastate dirbusį samdinį Valentiną. Vaikinui buvo liepta eiti kartu su ūkininku į vidų, nes šis neva nujautė įvykusią tragišką nelaimę. Kaip tik tuomet J.Mykolaitis tariamai atsiminė, kad spintelėje yra padėti atsarginiai kambario raktai, kuriais atrakinęs kambario duris vyriškis kartu su darbininku pamatė kraujo klane gulinčią nužudytą J.Mykolaitienę.
Sutuoktinis policijos pareigūnams vaizdžiai papasakojo neva dar mėginęs žiūrėti, ar žmona gyva, čiupinėdamas jos galvą ir rankas, tačiau jokių gyvybės ženklų aptikti nepavyko. Vos tik supratęs, kad moteris mirusi, J.Mykolaitis susmuko fotelyje.
Išsamus sutuoktinio pasakojimas
Nors atokiau esančiame ūkiniame pastate dirbęs samdinys negirdėjo nė vieno iš kieme buvusių trijų šunų lojimo, sodybos šeimininkas greitai sukurpė istoriją apie pastebėtą žmonos žudiką. Ūkininkas tąkart pasakojo, kad važiuodamas nuo savo sodybos pas darbininkus, matė pakele einantį nepažįstamą žmogų. Vyriškis esą paklausė nepažįstamojo, ko šis ieškojęs, o pastarasis atsakęs, kad norėjo prašytis darbo.
J.Mykolaitis gana įtikinamai kalbėjo apie trumpą akistatą su tariamu žudiku, kuris neva tiksliai papasakojo, kokius darbus galėtų nuveikti. Stambaus ūkio valdytojas netgi pridūrė, kad iškart po pokalbio su sutiktu pakeleiviu jam nekilo jokių įtarimų. Tik kiek vėliau atsirado bloga nuojauta, nes J.Mykolaitis prisiminė anksčiau pas jį darbo prašiusį vyriškį, kuris netrukus nužudė senuką. Dėl to ūkininkas sakė netgi anksčiau nei įprastai palikęs laukuose darbininkus ir išskubėjęs namo, pažiūrėti, ar neatsitiko kas nors blogo.
Nusikaltimą tyrę teisėsaugininkai nustatė, kad nužudytoji mirė nuo smūgių į galvą, kurie buvo padaryti kietu aštriu daiktu, tačiau žudikas neapsiribojo vien tik šiais veiksmais – moteriai nustatyti daugybiniai sužalojimai įvairiose kūno srityse, be to, konstatuota, jog ji buvo su virve smaugiama, o kūnas subadytas vinimi. Manoma, kad aukai buvo suduota kelios dešimtys smūgių rankomis, įvairiais daiktais.
Iškart po žmogžudystės pareigūnai pagal našliu tapusio ūkininko parodymus sudarė įtariamojo fotorobotą. Ieškomas nusikaltėlis turėjęs būti rusvo veido ir raudonų plaukų. J.Mykolaitis nurodė, kad jo pastebėtas vyriškis buvo apie 180 cm ūgio, dėvėjo tamsią striukę bei džinsus. Gyventojų nedelsiant buvo prašoma apie pastebėtą įtartiną asmenį pranešti policijai.
Stambaus ūkio šeimininkas nedelsdamas pranešė telefonu apie įvykusią nelaimę dviem savo dukroms bei jo namuose Vilkaviškyje apsistojusiai nužudytos žmonos motinai. Tėvas, demonstruodamas savo smarkų susijaudinimą, guodėsi dukroms nenutuokiąs, kas ir už ką galėjo taip žiauriai pasielgti su jų motina, kuri niekada niekam nėra nusikaltusi.
Demaskuotas po trijų savaičių
Policijos pareigūnai nenoriai tąsyk komentavo nelaimę, sakydami, kad jiems iškilo įvairių dvejonių. Tik po trijų savaičių kruviną incidentą aiškinęsi teisėsaugininkai vis dėlto pateikė oficialią savo tyrimo versiją, kuri buvo visiškai priešinga J.Mykolaičio išdėstytai nusikaltimo eigai. Pareigūnams pavyko įminti mįslę, kuri jau nuo pat tyrimo pradžios buvo siejama su buitiniu konfliktu ir tragiškais jo padariniais. Gerą uoslę turėjusiems kriminalistams įtarimų sukėlė kelios įvykio detalės: tariamas žudikas iš nusikaltimo vietos pagrobė tik raktą nuo kambario, o kraujo pėdsakus pastebėjęs šeimininkas nepuolė gelbėti savo žmonos, bet pirmiausiai į pagalbą pasikvietė samdinį. Be to, išgalvotą savąją versiją pasakojęs nužudytosios sutuoktinis, nepaisant krauju aptaškytų nusikaltimo vieta tapusio kambario sienų, nesumąstė pridurti apie neva sutikto nepažįstamojo kruvinus drabužius, galėjusius sukelti kokių įtarimų. Tad iškart paaiškėjo, kad žiauraus žudiko vaidmenį savo sodyboje atliko būtent pats auka tapusios J.Mykolaitienės sutuoktinis.
Detektyvų rašytojo bruožų turintis ūkininkas galiausiai nebenorėjo ilgiau slėpti savo įvykdyto nusikaltimo, todėl tuoj pat atskleidė kortas ir prisipažino pats įvykdęs kruviną susidorojimą su žmona. J.Mykolaitis pasakojo iškart po žmogžudystės nusiprausęs kruvinas rankas, persirengęs švariais drabužiais, užrakinęs namus ir nulėkęs į tolėliau esantį ūkinį pastatą bei lyg niekur nieko paprašęs samdinio nueiti ir kartu apžiūrėti namą, kurio sienos buvo aptaškytos moters krauju. Vyriškiui atrodė, kad jam puikiai sekasi inscenizuoti kažkieno įvykdytą nusikaltimą, jam būnant ne namuose.
Po žmonos laidotuvių dėl sutuoktinės netekties neva labai smarkiai išgyvenęs ūkininkas dukrų pastangomis buvo nuvežtas gydytis į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę. Iškart po pastarojo prisipažinimo, teismas leido suimti J.Mykolaitį trims mėnesiams.
Artimieji – skirtingose barikadų pusėse
Į baigiamąjį teismo posėdį susirinkę nužudytosios Janės Mykolaitienės artimieji akivaizdžiai parodė savo susiskaldymą į dvi priešiškas stovyklas. Negana to, jiems netgi atstovavo skirtingos advokatės.
Mykolaičių dukros bei jų gynėja prašė teismo pripažinti tėvą nepakaltinamu ir paskirti jam priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis. Pasak advokatės, vyriškis turėtų keliauti į gydymo įstaigą Lukiškėse. Teigiama, kad J.Mykolaitis dėl sveikatos sutrikimų jau anksčiau buvo turėjęs reikalų su psichiatrais. Tai esą buvo jo patirtos traumos, tarnaujant kariuomenėje, pasekmė.
Tuo tarpu J.Mykolaitienės motina Marė Kavaliauskienė buvo įsitikinusi, kad jos žentas jokiomis ligomis niekada nesirgo ir juo labiau jo psichika nebuvo sutrikusi vykdant tokį nusikaltimą: „Jei jis būtų „durnas”, tai tikrai nebūtų susikrovęs sau tokių turtų, kurie dabar verti penkių milijonų”. Senolė pateikė teismui pusės milijono litų civilinį ieškinį, kuris, nusikaltėlį pripažinus nepakaltinamu, liktų nepatenkintas. Moteris, į teismo posėdį atvykusi su kita dukra bei anūke, visiškai nebendravo su nužudytos dukros atžalomis.
Pasikliauta specialistų išvadomis
87-erių metų moteris teigė paskutinius trejus metus iki dukros žūties gyvenusi kartu su ja bei žentu ir jokių psichinės ligos požymių niekada nepastebėdavusi: „Jie kiekvieną rytą išvažiuodavo į savo ūkį dirbti, o vakarais grįždavo į namus Vilkaviškyje. Be to, Juozas ne tik vairavo automobilį, bet ir legaliai laikė kelis savigynai skirtus ginklus, tai nejaugi silpnapročiai Lietuvoje gali būti ginkluoti? Aš netgi jam asmeniškai buvau padovanojusi visą savo turėtą žemę, nes niekada nepagalvodavau, kad jis gali būti toks žiaurus”.
„Šis nusikaltimas buvo įvykdytas vien tik iš nepasotinamo gobšumo užvaldyti visą sutuoktinių turtą, nes prieš pusmetį iki nelaimės Mykolaičiai buvo sudarę sutuoktinių tarpusavio testamentą, kuriuo vieno jų mirties atveju, visas turtas atitenka kitam”, – kalbėjo nužudytos moters motina bei sesuo.
Vis tik teismas, pasikliovęs specialistų išvadomis, konstatavo, kad J.Mykolaitis sirgo lėtine psichikos liga – kraujagysline silpnaprotyste, todėl kaltinamasis buvo pripažintas nepakaltinamu. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje numatyta J.Mykolaičiui taikyti griežtą stebėjimą specializuotoje psichiatrijos įstaigoje.