Senamiesčio gyventojai gaus net iki 45 proc. didesnes sąskaitas už šildymą per sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu.
Labiausiai piniginės suplonės 1-2 aukštų senos statybos daugiabučių namų gyventojams.
Norintiems pigiau mokėti už šildymą lieka vienintelė galimybė kartu su kaimynais renovuoti namą. Vienai daugiabučio šeimai praktiškai neįmanoma atsijungti nuo centralizuoto šildymo ir įdiegti individualią šildymo sistemą.
Sausį buvo šalčiau
Pasak „Klaipėdos energijos” Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio, šilumos tarifai nepasikeitė, tačiau dėl žemesnės temperatūros sausį buvo sunaudota didesnis energijos kiekis. Todėl už šildymą per sausio mėnesį teks mokėti daugiau, palyginti su praėjusiu gruodžiu.
Pirmąjį šių metų mėnesį vidutinė lauko temperatūra buvo 6 laipsniai šalčio. Pernai gruodį – 0,7 laipsnio šilumos.
„Klaipėdos senamiesčio valdų” prižiūrimų namų gyventojams už gruodį sunaudotą šilumą vidutiniškai teko mokėti po 2,7 lito už kvadratinį metrą buto ploto. Pavyzdžiui, 60 kvadratinių metrų buto šildymas vidutiniškai kainavo apie 160 litų. O už sausį teks mokėti apie 45 procentus brangiau – per 230 litų.
Moka pigiau
Sausio šalčiai iki 40 proc. padidino šildymo išlaidas ir kai kurių renovuotų namų bendrasavininkiams. Tačiau šios išlaidos net tris kartus mažesnės nei senos statybos nesuremontuotų daugiabučių gyventojams.
Bendrijos „Lelija” Debreceno gatvės 31 namo, kuris yra renovuotas, gyventojai už pernai gruodį sunaudotą šilumos energiją mokėjo po 89 centus už vieną kvadratinį buto metrą. O už sausį jie mokės po 1,24 lito.
Senos statybos Kretingos gatvės 51B namo, kurį administruoja bendrovė „Paslaugos būstui”, gyventojai už pernai gruodį sunaudotą šilumos energiją mokėjo po 2,9 lito, o už sausį jie mokės po 4 litus už vieną kvadratinį buto metrą.
Anot V.Zutkio, ypač brangus šildymas yra 1-2 aukštų iki 1992-ųjų statytuose daugiabučiuose namuose. Mažaaukščiai namai yra daug imlesni šilumai nei daugiaaukščiai. Šiluma iš mažaaukščio namo per išorines sienas ir stogą greičiau pereina į aplinką.
Kaimynų teisės
Gyventojai, norintys keisti šildymo sistemą daugiabučiame name, turi tik teorinę galimybę įrengti individualų šildymą. Praktiškai to padaryti neįmanoma.
Pasak savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Alfonso Šimkaus, atjungus nuo namo šilumos punkto nors vieną butą, bus sutrikdyta visa namo šildymo sistema.
Šiuo teiginiu šilumininkai nuolat stengiasi atgrasyti žmones nuo pertvarkymų.
Pagal „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles” vartotojai turi teisę keisti, rekonstruoti arba atjungti savo šilumos įrenginius. Tačiau jie privalo įvykdyti 13 įvairių teisės aktų reikalavimus ir nepažeisti pastato butų, kitų patalpų savininkų teisių ir interesų.
Anot A.Šimkaus, įmanoma nuo šilumos tinklų atsijungti visam namui, tačiau tada teks kompensuoti šilumos tiekėjui už nutiestas trasas iki namo. Be to, turi būti paisoma kitų namų savininkų teisių ir interesų.
„Klaipėdos energijos” Šilumos vartotojų tarnybos perspektyvinio vystymo grupės vadovas Vidmantas Pikturna sakė, kad norintys daugiabučiame name, kurį administruoja namų valdos, atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos privalo gauti visų butų savininkų pritarimą. „O bendrijos numato savo tvarką. Gali užtekti daugiau nei pusės narių leidimo”, – paaiškino V.Pikturna.
Butas liks bankui
Nuo 2003-iųjų liepos įsigaliojo „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės”. Tačiau per paskutiniuosius dvejus su puse metų Klaipėdoje niekam nepavyko atsijungti nuo daugiabučio namo centralizuotos sistemos.
Butų ūkio ir energetikos skyriaus vyriausiasis specialistas Algis Gaižutis sakė, kad savivaldybės Energetikos komisija nerekomenduoja atsijungti nuo centralizuoto šildymo.
„Kai atsijungti nuo centralizuotos sistemos buvo lengviau, keliolika klaipėdiečių šeimų tai padarė. Pastaruoju metu niekam nepavyko”, – prisiminė A.Gaižutis.
Anot jo, gyventojams reikia keisti mąstymą. „Jie privatizavo ne tik savo butą, bet ir dalį bendrų tinklų, stogo, išorės sienų, todėl negali savo problemų spręsti kaimynų sąskaita”, – teigė valdininkas.
Pasak A.Gaižučio, reikia investuoti, kad atpigtų šildymas.
„Pensininkai neturėtų bijoti kreditų namo renovacijai, nes butas paliks vaikams, kurie galėtų paremti tėvus. O jei nėra kam palikti būsto, tai po savininko mirties butą perims bankas už neišmokėto kredito dalį”, – patarė valdininkas.
Mokesčiai neišnyksta
Valdininkai įsitikinę, kad centralizuotai tiekiama šiluma daugiabučių namų gyventojams yra pigiausia.
„Gyventojai, atsijungę nuo centralizuoto šildymo, vis tiek daugiabutyje negyvens kaip individualiame name, mokėdami tik už kurą”, – perspėjo A.Gaižutis.
Jo nuomone, centralizuotai tiekiama šiluma daugiabučiam namui yra pigiausia būsto šildymo paslauga.
„Pavykus atsijungti nuo centrinio šildymo, reikės tūkstančių litų įrengti individualią sistemą, įvykdyti kitus teisės aktų reikalavimus. Teks prisiimti įsipareigojimus mokėti už bendrų patalpų šildymą”, – paaiškino valdininkas .
Jei namo gyventojai sutars remontuoti, rekonstruoti šilumos punktą, reikės prisidėti ir atsijungusiems nuo centralizuotos šildymo sistemos gyventojams. Jiems teks mokėti ir už namo šildymo sistemų priežiūrą. Jei daugiabutyje yra cirkuliacinė sistema, tai yra užtikrinama karšto vandens temperatūra, jiems teks mokėt ir už karšto vandens temperatūros palaikymą.
Šis mokestis neoficialiai vadinamas „gyvatės” ar „vonios gyvatuko” mokesčiu.
Lengvatos už elektrą
Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Naudvaris” Baltijos prospekto 113 namo gyventojai šildosi elektra. Jiems taikomi lengvatiniai dviejų laiko zonų elektros energijos tarifai. Už dieną sunaudotą elektros energiją jie moka po 26 centus už vieną kilovatvalandę, o naktį ir šeštadieniais, sekmadieniais – 13 centų.
Jei nuolaida nebūtų taikoma, reikėtų mokėti 36 centus už vieną kilovatvalandę dieną, o naktį – 19 centų.
Baltijos prospekto 113 name turinti dviejų kambarių butą Vitalija naudoja reguliuojamus elektrinius radiatorius. Elektros energiją ji naudoja ir karštam vandeniui ruošti. Eksperimentiniame name Vitalija įsikūrė prieš aštuonerius metus, kai viena jo dalis dar nebuvo baigta statyti.
Bendrijos „Naudvaris” gyventojams nereikia mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą ir už šilumos punkto priežiūrą, nes jo name nėra.