Dviprasmiška naujų technologijų ateitis

Kol pasaulio galingieji kalba apie niekada į avarijas nepateksiančius ir save susiremontuosiančius ateities automobilius, dabartis naujomis technologijomis susigundžiusių vairuotojų nelepina. Mašinose prikimšta elektronika kartais ne tik nepadeda jų geriau valdyti, bet ir tampa nelaimių priežastimi.

Neseniai „Microsoft“ galva Bilas Geitsas ir kompanijos „Ford“ generalinis direktorius Bilas Fordas pasidalino savo ateities automobilių vizijomis.

Padovanojęs milijoną dolerių „Ford“ muziejui, kuriame bus sukurta technologijų evoliucijos ekspozicija, B. Geitsas pareiškė manąs, jog bus sukurti kompiuteriais valdomi automobiliai, niekada nepatenkantys į avarijas ir net patys pašalinantys atsiradusius gedimus.

Tačiau kol kas realybė kiek kitokia. Paskutiniais Vokietijos automobilininkų klubo ADAC tyrimų duomenimis, daugiausiai problemų vokiečių vairuotojai praėjusiais metais patyrė dėl elektronikos gedimų – su jais buvo susiję daugiausia, net 36 proc., techninės pagalbos iškvietimų praėjusiais metais.

Ši informacija, papildyta elektra valdomų stiklų mirtinai suspaustų vaikų nuotraukomis, tikrai nekelia didelio optimizmo.

Kam reikalingas vairuotojas?

Paklausius dėl naujų technologijų pamišusių inžinierių ir programuotojų, reikėtų įsivaizduoti, kad jau netolimoje ateityje mašinos pačios žiūrės, kalbės ir vairuos be žmogaus pagalbos.

Šiuo metu Vokietijos federalinė švietimo ir mokslo tyrimų ministerija kartu su 24 automobilių pramonės įmonėmis įgyvendina 4 metų trukmės ir 73 mln. eurų vertės projektą „Invent“. Jo pagrindinis tikslas – įdiegti mašinose funkcijas, padedančias vairuotojui kelyje.

Daugelis šių funkcijų remiasi vaizdo technikos ir radarų duomenimis bei juos apdorojančios elektronikos veikimu. Pavyzdžiui, norima, kad transporto kamštyje judanti mašina pati laikytųsi saugios distancijos, pati pajudėtų iš vietos ir stabdytų.

Be to, siekiama sukurti ir kelio ženklus (tiek šalikelės, tiek ir horizontaliojo žymėjimo) pažįstančią ir į juos reaguojančią sistemą. Pavyzdžiui, „pamatęs“ ženklą „Stop“ automobilis įspėtų vairuotoją, o jei šis nesureaguotų – sustotų pats.

Žadama, kad ateities mašinos bendraus tarpusavyje – priekyje važiuojančiam automobiliui stabdant, siunčiamas signalas važiuojančiajam iš paskos. Tokios „FleetNet“ sistemos prototipą jau pagamino „DaimlerChrysler“, dabar siekiama ją suderinti su „Audi“, BMW ir „Volkswagen“ technologijomis bei gamybos standartais.

Pirmenybė – eismo saugumui

Tai, kad kompiuteriai bus saugaus eismo garantas, žada ir Tarptautinės kietųjų kūnų schemų konferencijos (ISSCC) inžinieriai.

„Toyota Motor Corp.“ integralinių schemų padalinio vadovas Masayukis Hatoris prognozuoja, kad specialiųjų kompiuterių čipų, skirtų eismo saugumo sistemoms, paklausa augs. Anot jo, populiarėja vaizdo kamerų ir radarų veikimu paremtos technologijos. Viena iš jų – naktinio matymo sistema, įspėjanti vairuotoją apie žmogų, gyvūną ir kitą objektą kelyje.

„2010 metais vairuotojo įgūdžiai nebebus lemiamas saugumo kelyje veiksnys, o nuo 2040-ųjų automobiliai važinės patys, – prognozuoja Hermanas Kasjė, belgų firmos „AMI Semiconductor“ tyrimų specialistas. – Štai norėsite persirikiuoti į kitą eismo juostą, o mašina jums neleis. Manau, būtent šia kryptimi tobulės technika“.

„Alio. Vairuotojas sudaužė mane“

Prognozuojama ir belaidžių technologijų paklausa. Naujausios kartos „Toyota“ automobiliuose diegiama belaidė sistema „G-Book Alpha“ SMS žinute į vairuotojo mobilųjį telefoną primins apie tai, kad jis durelėse užmiršo raktelius, o vagystės atveju GPS sistemos pagalba palaikys nuolatinį ryšį su operatoriumi, matančiu automobilio buvimo vietą.

Be to, ji sugebės pati iškviesti greitąją medicinos pagalbą, jei suveiks mašinos oro saugos pagalvės.

Panašia mintimi susižavėjo ir Senojo Žemyno biurokratai. Europos Komisija (EK) nutarė, kad nuo 2009-ųjų čia pagaminti nauji automobiliai privalės turėti vienodą pavojaus signalo sistemą, vadinamą „e-call“.

Įvykus avarijai, apie tai ši sistema turėtų pranešti pagalbos telefonu 112. Jei mašinoje esantys žmonės bus sąmoningi, jie patys galės pakalbėti su gelbėtojais. Sistema palydovo pagalba nurodys tikslią mašinos buvimo vietą.

„Taip jūsų automobilis jums išgelbės gyvybę“, – agituoja EK informacinės visuomenės ir žiniasklaidos komisarė Viviana Reding. Jos prognoze, padedant „e-call“ kasmet būtų galima išgelbėti apie du tūkstančius (iš 50-ies tūkst. žūstančiųjų Europos keliuose) žmonių gyvybių.

Elektronikai – ir papildomos funkcijos

Manoma, kad jau po penkerių metų stabdžiai visiškai, o ne tik iš dalies, bus valdomi elektronika. Automobiliuose su hibridiniais varikliais būtent kompiuteris spręs, kokią energiją – vidaus degimo ar elektros – naudoti vienu ar kitu metu.

Beje, naujosios technologijos pinga, todėl dabar tokios funkcijos, kaip automatinis valytuvų įsijungimas prasidėjus lietui, automobilio statymo sistema ar nuotolinio valdymo pulteliu atrakinamos durys diegiamos ne tik limuzinų klasės, bet ir paprastesniuose automobiliuose.

Pavyzdžiui, „General Motors Corp.“ „Cadillac STS V8“ modelyje montuoja lempas, pritemdančias arba paryškinančias šviesas priklausomai nuo eismo intensyvumo.

Greičio kontrolės sistema, leidžianti palaikyti saugų atstumą iki kitų transporto priemonių – taip pat jau nebe naujiena. Populiarėja ir rakteliai, galintys paleisti variklį, net jei vairuotojas ir nesėdi mašinoje.

Tiesa, kol kas nė viena iš šių sistemų nevaldo mašinos, tik vienintelė „Toyota“ Japonijoje parduodamuose „Prius“ modeliuose už 2 tūkst. JAV dolerių kainą gali sumontuoti automatinę mašinos pastatymo sistemą.

Pripažįsta nereikalingumą

Tiek elektroninės įrangos, kiek nebuvo pirmajame į kosmosą skridusiame erdvėlaivyje, paprastoje mašinoje montuoti gamintojus privertė už eismo saugumą kovojančios institucijos.

Tačiau dabar būtent jos ėmė rūpintis dėl to, kad naujosios technologijos ne padeda vairuotojams, o trukdo. Jau prieš kurį laiką imta rengti tyrimus, ar papildoma įranga, pavyzdžiui, mobilieji telefonai ar DVD grotuvai netrukdo valdyti automobilio.

Pastaruoju metu net ir patys gamintojai pripažįsta šiek tiek perlenkę lazdą. Kai kurie iš jų linkę atsikratyti savo „technooptimizmo“.

Neseniai naujas technologijas kuriančios „Bosch“ kompanijos vykdantysis direktorius Francas Ferenbachas pareiškė, jog „vartotojai nenori mokėti už daugybę jiems nereikalingų niekniekių“. „Reikia klausti – ar tai naudinga žmogui. Jei ne, tai kam ir taip sudėtingą mechanizmą – automobilį – daryti dar sudėtingesniu?“, – klausė jis.

„General Motors Europe“ prezidentas Karlas Peteris Forsteris taip pat pripažino, kad „Opel“ persistengė montuodama į automobilius kai kurią ne pirmo būtinumo įrangą, pavyzdžiui, adaptyvinius priekinius žibintus.

Šiuo metu kompanija susipažįsta su maždaug 20 naujų sistemų, turinčių padėti valdyti mašiną, tačiau entuziazmu netrykšta: „Klausimas turi būti ne „Ar sumontuosime visas tas sistemas savo mašinose?“, o „Ar sumontuosime nors kelias iš jų?“, – sakė GME atstovas.

Tai, kad neapsimoka diegti naujų technologijų, jei jos neigiamai veikia automobilio kokybę, anksčiau yra sakę ir „Toyota“ vadovai.

Paskutiniųjų agentūros „J.D.Power“ tyrimų duomenimis, iš naujųjų sistemų pirkėjus domina tik mašinos statymo bei stabilumo važiuojant nustatyta eismo juosta kontrolės įranga, tačiau už ją žmonės pasiruošę mokėti ne daugiau kaip 1 tūkst. dolerių.

Be to, daugybė papildomos įrangos, tarp Lietuvos vairuotojų žargonu vadinamos „navarotais“, kasmet kelia vis didesnį pavojų eismo saugumui. Apklausos liudija, kad 40-60 procentų Didžiosios Britanijos vairuotojų bent kartą pakliuvo į avariją dėl to, kad junginėjo arba reguliavo papildomą įrangą.

Londono universiteto mokslininkai jau įrodė, kad populiarioji kruizo kontrolės sistema paprasčiausiai užmigdo vairuotojų budrumą. Paaiškėjo, jog bandymuose dalyvavusių vairuotojų reakcijos laikas, kai naudojama minėta sistema, yra gerokai ilgesnis nei važiuojant išjungus šį pakankamai brangų „navarotą“.

Pavojus – virusai

Sudėtingėjant technologijoms, mašinoms ir, tuo pačiu, vairuotojams ima grėsti dar viena bėda – virusai. IBM kompiuterių saugumo valdybos pranešime teigiama, kad automobiliai gali tapti kompiuterių virusų atakos aukomis.

Šiuo metu naujoje mašinoje montuojama apie 20 kompiuterinių mazgų ir maždaug 60 megabaitų programinės įrangos, valdančios svarbiausius automobilio prietaisus ir dalis.

Nuo panašių įtarimų gamintojams jau teko gintis. „Lexus“ paneigė pranešimus, jog virusas „Cabir“ pakenkė jos automobiliuose montuojamoms navigacijos sistemoms su „Bluetooth“ įranga.

Kokybė blogėja

Bendrovės „J.D. Power“ atliktų apklausų duomenimis, per pastaruosius dvejus metus automobilių kokybė nepagerėjo, nes vis daugiau vartotojų skundžiasi elektroninių sistemų gedimais bei defektais.

Tyrimais besiverčiančios agentūros prezidentas Stefenas Gudalas teigė, jog dauguma elektronikos gedimų susiję su navigacinėmis sistemomis. Dažniausiai skundžiamasi tuo, kad šios sistemos blogai nurodo reikiamą maršrutą arba neatpažįsta remontuojamų kelių.

2003 m. tyrimų duomenimis, net „Toyota“ ir „Honda“, nuolat pirmaujančių pirminės kokybės tyrimuose, gedimų skaičius pirmą kartą per pastaruosius penkiolika metų pradėjo didėti.

„Absoliutus ginklas“

Tiesa, automobilių kompiuterizavimas, be eismo saugumo didinimo, turi ir dar vieną pliusą.

Firma „Eureka Airspace“ pranešė sukūrusi „absoliutų ginklą“, skirtą eismą prižiūrintiems policininkams. Tai – portatyvinis mikrobangų skleidėjas (High Power Electromagnetic System), galintis per atstumą atjungti persekiojamo arba taisykles pažeidusio automobilio mikroprocesorius.

Tokie mikroprocesoriai automobiliuose montuojami jau nuo 1982-ųjų – jie kontroliuoja variklio darbą, pavyzdžiui, kuro įpurškimą.

Naujuoju prietaisu stabdomas pažeidėjas nebegalės toliau važiuoti, nes jo automobilio variklis paprasčiausiai išsijungs. Teigiama, jog taip stabdyti nepaklusniuosius bus daug saugiau nei užtverti kelią kitomis policijos mašinomis, tiesti padangas praduriančias juostas ar šaudyti į pažeidėją.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.