Rinkliavos mokyklose – įprastas reiškinys

Praėjusią savaitę paskelbus naujo tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad daugiau nei 80 proc. tėvų yra tekę finansiškai prisidėti prie jų atžalų ugdymo įstaigų gerovės, Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Numgaudienė vertina kaip normalų dalyką. Tačiau valdininkė pabrėžia, kad didelių sumų, kurios išleidžiamos nežinia kam, reikalavimas negali būti toleruojamas.

Paklausti, ar yra aukoję pinigų darželio ar mokyklos remontui, baldų pirkimui ar panašiems dalykams, 69 proc. tėvų atsakė, jog šiuo tikslu materialiai parėmė švietimo įstaigas keletą kartų. 12,3 proc. žmonių, kuriuos portalo „Delfi” užsakymu apklausė „Sprinter tyrimai”, nurodė, jog tai yra darę kartą.

36 metų klaipėdietė Regina, auginanti dvi mokyklinio amžiaus dukreles, perskaičiusi tyrimo rezutatus sako nenustebusi.

„Visi, turintys vaikų, kurie lanko darželį ar mokyklą, pasakytų, kad parama įstaigai yra jau visiškai įprastas reiškinys, – teigė moteris. – Šiais mokslo metais jaunėlę atvedžiau į naują mokyklą. Ten mūsų iš karto buvo paprašyta penkiasdešimties litų – klasei remontuoti. Be to, buvau informuota, kad kiekvieną mėnesį klasės fondui reikės skirti po 15 litų. Žinoma, kasos čekių niekas mums nerodo, tačiau, reikia tikėtis, pinigai nešvaistomi. Nors kai dabar paklausėte, tiksliai negalėčiau pasakyti, kas už tėvelių pinigus buvo padaryta.”

Tuo tarpu Švietimo skyriaus vedėja L. Numgaudienė sako, kad mokyklą ar darželį reniantys tėveliai turi reikalauti aiškumo. „Jei tėvų prašoma didelių sumų ir neįvardijama, kam – suprantama, kad taip neturi būti. Tačiau jei visi sutaria, kad reikia pakeisti klasėje duris ar perdažyti sienas, nematau nieko bloga. Tai nėra mokyklai duodami pinigai. Tėvai tiesiog prisideda prie gražesnės aplinkos mokykloje sukūrimo. Arba, pavyzdžiui, tėvai sutaria nupirkti vaikams po antrą vadovėlių komplektą – tai irgi sveikintinas dalykas, nes mokiniams nereikia nešiotis sunkių kuprinių, be to, laisvu metu mokykloje galima ruošti namų darbus”, – teigė L. Numgaudienė.

Vedėja neneigė, kad taip pat pasitaiko atvejų, kai iniciatyvą perėmę turtingesni tėvai perlenkia lazdą: jiems spaudžiant ne tokios pasiturinčios šeimos aukoja joms gerokai per dideles sumas, nes neišdrįsta paprieštarauti. L. Numgaudienės įsitikinimu, tokiu atveju derėtų įsikišti klasės auklėtojai.

Vedėja pažymėjo, kad vis daugiau tėvelių pasinaudoja galimybe skirti ugdymo įstaigai 2 proc. nuo sumokėto pajamų mokesčio. Tai L. Numgaudienė vertina labai teigiamai, nes dėl to tėvelių pajamos nė kiek nesumažėja.

Skundų dėl lupikavimo švietimo įstaigose Savivaldybė sulaukia labai retai. Pasak L. Numgaudienės, paskutinį kartą tėveliai skundėsi praėjusiais metais – buvo piktinamasi per didelėmis rinkliavomis ruošiantis abiturientų išleistuvėms.

Giedrė Petkevičiūtė