Po šios žiemos speigų vandens telkinius užtraukė storas ledo sluoksnis. Kai kur jo storis yra apie 80 cm. Pastarosiomis dienomis iškritus sniegui, o po to paspaudus šalčiams, virš ledo susiformavo sniego pluta. Ji neleidžia prasiskverbti dienos šviesai, kurios reikia fotosintezės procesui, ir vandens augalai nebeišskiria deguonies. Todėl vandenyje jos gali labai sumažėti. Kai trūksta deguonies, kyla pavojus, kad pradės dusti žuvys.
Aplinkos ministerijos prieš šešerius metus sudarytame šalies vandens telkinių, kur didžiausia tikimybė, kad žiemą žuvims pritrūks deguonies, sąraše – beveik 300 ežerų ir tvenkinių. Juose deguonies kiekį nuolat tikrina regionų aplinkos apsaugos departamentai. Jeigu deguonies sumažėja iki kritinės ribos ar matyti žuvų dusimo požymių, nedelsiant apie tai informuojami vandens telkinių valdytojai, nuomininkai, žūklės plotų naudotojai.
Kaip numato teisės aktai, vandens telkinių valdytojai, nuomininkai, žūklės plotų naudotojai, taip pat Šilutės rajono polderiuose žvejojančios įmonės privalo imtis priemonių, kad žuvys nepradėtų dūsti, – valyti nuo ledo sniegą, kirsti eketes, aeruoti vandenį, perkelti žuvis į kitus telkinius ir kt. Į šią veiklą kviečiami įsitraukti žvejų klubai, kitos visuomeninės organizacijos.
Neseniai atlikti deguonies matavimai Šilutės rajono polderiuose parodė, kad jos kiekis kai kuriuose iš šių polderių sumažėjo iki kritinės ribos. Todėl šiandien, vasario 11 d., Šilutės rajono savivaldybėje buvo sukviestas ekstremalių situacijų valdymo centro posėdis ir aptartos priemonės galimiems žuvų išteklių nuostoliams sumažinti. Nutarta informuoti polderiuose žvejojančias įmones, kad jos privalo imtis prevencinių darbų – kirsti eketes, perkelti žuvis į kitus vandens telkinius ir kt. Kai kuriuose polderiuose buvo atidaryti vandens pakėlimo vartai, kad žuvys galėtų išplaukti į Kuršių marias.