Lietuvoje kelių eismo taisykles pažeidę užsieniečiai mūsų valstybei kasmet lieka skolingi dešimtis tūkstančių litų.
Pasienio miesteliuose dirbantys policininkai neslepia, kad keliuose prasižengusių asmenų, vairuojančių kitų valstybių numeriais pažymėtus automobilius, dažnai yra linkę nepastebėti.
„Vargo daug, o realiai nubausti vis tiek negali. Be to, norint surašyti protokolą, dažnai reikia vertėjo ieškoti”, – pasakojo pareigūnai.
Tuo tarpu valdininkai pripažįsta neturintys įstatyminių svertų, kurie priverstų iš užsienio šalių atvykusius kelių eismo taisyklių pažeidėjus sumokėti baudas.
Latviui skyrė baudos balus
Prieš keletą dienų Palangoje buvo sustabdytas 24 kilometrais leidžiamą greitį viršijęs Latvijos pilietis Janis Liepa. Už šį eismo taisyklių pažeidimą jam grėsė nuo 150 iki 300 litų bauda.
Eismo pažeidimo vietoje tokios didelės baudos iš pažeidėjo pareigūnas paimti negali, todėl latviui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Po poros dienų į administracinės bylos nagrinėjimą J.Liepa neatvyko. Už leidžiamo greičio viršijimą jam buvo skirta 225 litų bauda. Tačiau pareigūnai neabejoja, kad šių pinigų šalies biudžetas nesulauks.
Tiesa, už šį pažeidimą latviui buvo skirti 4 baudos balai.
„Jei jis dar kartą sumanys greitai pasivažinėti Lietuvos keliais, gali netekti vairuotojo pažymėjimo.
Aišku, sugrįžęs namo latvis gaus neva pamesto vairuotojo pažymėjimo dublikatą, tačiau mūsų šalyje jam bus atimta teisė vairuoti automobilį”, – užsieniečio nubaudimo ypatumus aiškino Palangos policijos viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Algirdas Domarkas.
Policija kaupia protokolus
Per 2005 metus vien Palangoje 36 užsienio piliečiams už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo skirta 12 420 litų baudų.
Už kelių eismo taisyklių pažeidimus protokolai yra surašyti devyniolikai Latvijos piliečių.
Tarp pažeidėjų – penki estai, trys baltarusiai, trys lenkai, du rusai, du suomiai, bulgaras ir švedas.
Per keletą metų susikaupusioje administracinių teisės pažeidimų protokolų krūvoje yra iš užsieniečių paimti vairuotojo pažymėjimai, automobilių techniniai pasai.
Kurorte prasižengusiems užsieniečiams baudas skyręs Palangos policijos eismo priežiūros tarnybos vadovas A.Domarkas neabejoja, kad jos liks nesumokėtos.
Į vėliau vykstantį pažeidimo nagrinėjimą Palangos policijos komisariate atvyksta ir paskirtą baudą geranoriškai susimoka vos vienas kitas latvis.
Nebaudžiamas važinėjosi tiltu
Didžiausia bauda pernai skirta rugpjūčio 21 dieną ant jūros tilto automobiliu važinėjusiam 28 metų kaliningradiečiui Ruslanui Cvirai.
Apie 4 valandą ryto sulaikytas šis Rusijos pilietis aiškino norėjęs su šeima nuvažiuoti prie jūros.
Pasiteiravus kelio, praeiviai jam nurodė važiuoti tiesiai.
R.Cvira buvo neblaivus – 1,47 promilės alkoholio. Ruso automobilis „Dodge Stratus” buvo pastatytas į mašinų saugojimo aikštelę.
Sužinojęs apie jam paskirtą 4 tūkstančių litų baudą, kaliningradietis neslėpė, kad tokių pinigų mokėti nesiruošia. Po kelių dienų jis iš aikštelės pasiėmė savo automobilį ir išvyko iš Lietuvos.
3 tūkstančių litų valstybė nesulaukė ir iš pernai liepos 14 dieną autobusu turistus į Palangą atvežusio 48 metų latvio Teodoro Lavrijaneco.
Gatvėje manevruodamas jis autobusu kliudė stovintį lengvąjį automobilį ir pabėgo iš įvykio vietos.
Surastas vairuotojas savo pažeidimo neneigė, bet paskirtos baudos nėra sumokėjęs iki šiol.
Pažeidėjų iš užsienio daugėja
Surašę užsieniečiams kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolą, policininkai grasina atimti vairuotojo pažymėjimus, gąsdina, kad kitą kartą jie nebus įleisti į Lietuvą.
Tačiau tokiam spaudimui pasiduodančių prasižengėlių lieka vis mažiau. Žinia apie Lietuvos pareigūnų bejėgiškumą tarp kaimyninių šalių piliečių sklinda sparčiai.
Palyginti su 2004 metais, pernai baudų nesusimokėjusių vairuotojų iš užsienio skaičius Palangoje išaugo tris kartus.
Lietuvos antstoliai bejėgiai
„Prieš keletą metų pažeidėjų protokolus siųsdavome į užsieniečių nurodytas darbovietes, bet dokumentai dingdavo. Paskirtas baudas bergždžiai bandėme išieškoti padedami Lietuvos antstolių”, – savo bejėgiškumą pripažino Palangos policijos komisaras inspektorius A.Domarkas.
Teisinės pagalbos sutartys su užsienio šalimis yra pasirašytos tik dėl baudžiamųjų ir civilinių bylų. Lietuvos antstoliai negali išieškoti baudų iš užsienio piliečių.
„Lietuvos antstolis gali areštuoti tik pažeidėjo turtą, esantį mūsų šalyje. Tokiu turtu gali tapti užsieniečio automobilis”, – aiškino Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas.
Tačiau pagal mūsų šalies įstatymus antstolis nesumokėtą baudą gali pradėti išieškoti tik praėjus 15 dienų. Tuomet pažeidėjas paprastai jau būna išvykęs iš Lietuvos.
„Norint tokius skolininkus kontroliuoti pasienyje, apie nesumokėtas užsieniečių baudas reikėtų informuoti pasienio kontrolės postus.
Apie į šalį įvažiavusius baudų nesumokėjusius vairuotojus pasieniečiai turėtų pranešti policijai”, – apie galimą skolininkų persekiojimo būdą pasakojo P.Koverovas.
Valdininkai neslėpė, kad tokio baudų išieškojimo išlaidos viršytų baudų dydį.
Lenkai sugeba išlupti baudas
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas Saulius Skvernelis teigė, kad su šia problema susiduria daugelis Europos Sąjungos šalių.
Kai nėra bendros administracinių baudų išieškojimo sistemos, Vakarų valstybės nuo kelių eismo taisyklių pažeidėjų iš užsienio ginasi kaip išmano.
Bene griežčiausiai su užsienio vairuotojais elgiasi Lenkijos pareigūnai. Pažeidėjo automobilį jie gali uždaryti aikštelėje, o nesulaukę skirtos baudos – net jį parduoti.
Iš kelių eismo taisykles pažeidusio užsieniečio Lenkijos įstatymai pareigūnams leidžia imti baudą grynais pinigais. Tuo tarpu Lenkijos piliečiai paskirtą baudą gali sumokėti tik per banką.
S.Skvernelis pripažino, kad kelių eismo taisykles užsieniečiai dažniausiai pažeidžia Lietuvos pasienyje esančiuose miesteliuose.
Prieš kurį laiką bandyta skaičiuoti visas Lietuvoje užsienio vairuotojų nesumokėtas baudos. Suma buvo įspūdinga, tačiau šalies įstatymų pakeitimams tai įtakos nepadarė.
Ratifikavimas yra įstrigęs
Iš užsienio atvykusių nedrausmingų vairuotojų problemą Europos Sąjunga mėgina spręsti jau seniai. Beveik prieš 10 metų ES išleido konvenciją dėl vienodos atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Tačiau iki šiol ją yra ratifikavusios tik Ispanija ir Slovakija.
Vidaus reikalų ministerijos tarptautinių ryšių ir ES departamento direktorius Olegas Skinderskis teigė, kad konvencija yra paruošta ratifikuoti ir Lietuvoje, tačiau Europos Sąjungos dokumentas jau seniai kažkur užsimetęs Seime.
O.Skinderskis prisiminė, kad vienodą vairuotojų atsakomybę reglamentuojantį trišalį susitarimą buvo ketinama pasirašyti tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Bet tuo metu už kelių eismo taisyklių pažeidimą Lietuvos studentą sulaikę Estijos pareigūnai reikalavo jų šalyje perlaikyti vairavimo egzaminą. Po šio incidento trišalės sutarties projekto buvo atsisakyta.