Birželio 30 d. miesto taryba svarstys automobilių stovėjimo miesto gatvėse ir aikštėse, taip pat Melnragėje ir Giruliuose apmokestinimo sistemos įvedimo Klaipėdoje projektą.
Svarstys stovėjimo kainas
Projektą jau svarstė miesto tarybos politinės frakcijos. Jam dar turi pritarti tarybos komitetai. Po to projektas turi būti patvirtintas miesto tarybos posėdyje. Manoma, kad miesto politikai projektui pritars. Nesutarimų gali kilti tik dėl automobilio stovėjimo valandos kainos.
Kai kurie miesto tarybos nariai jau dabar neoficialiai kalba, kad kainos dydžiu Klaipėda aplenkė Kauną. Kaune stovėjimo valanda visur kainuoja 1 Lt. Klaipėdos projekte numatyta, kad priklausomai nuo stovėjimo zonos valandos kaina sieks 3 Lt.
Ar reikia mokamų aikštelių?
Projekto kūrėjai sako, kad mieste trūksta automobilių stovėjimo vietų, mašinų yra per daug. Savivaldybės žinioje esanti Klaipėdos keleivinio transporto įmonė apskaičiavo, kad senamiestyje pastatytų automobilių skaičius stovėjimo vietų kiekį viršija 4-5 kartus, centre, į šiaurę nuo Danės upės, – 1,2-1,8 karto.
Valdininkai mano, kad vienintelė išeitis – ne kurti naujas vietas, bet apmokestinti stovėjimą esamose aikštelėse. Savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Arūnas Smaguris sakė, jog pasirinkta ekonominė transporto priemonių srautų reguliavimo priemonė – vietinės rinkliavos.
Bus patvirtintos trys apmokestinto stovėjimo zonos, kuriose skirsis valandos kaina: senamiestis (apie 200 stovėjimo vietų, kur už valandą teks pakloti 3 Lt), centras (į šiaurę nuo Danės upės – maždaug 1600 vietų, valandos kaina – 1 Lt) ir pajūris (apie 900 vietų, valandos kaina nuo 1 iki 3 Lt). „Reguliuoti ekonomiškai” – vadinasi, vairuotojams „mušti per kišenę”, kad nevažinėtų be reikalo į centrą ir senamiestį.
Viename miesto plėtros strateginio plano skyrių teigiama, kad „reikia išspręsti stovėjimo vietų stygiaus problemą plečiant esamas ir statant naujas aikšteles centrinėje miesto dalyje”. Jos turi būti įvairių tipų (antžeminės, požeminės, daugiaaukštės). Apie mokamų stovėjimo vietų steigimą miesto tarybos priimtame dokumente – nė žodžio.
Ar mokamų stovėjimo aikštelių projektas neprieštarauja miesto strateginės plėtros planui? Savivaldybės specialistai į tai nekreipia dėmesio. Svarbiausia – „ekonominiu poveikiu” uždrausti įvažiuoti į centrą nepasiturintiems vairuotojams. Jiems neverta tikėtis naujų nemokamų aikštelių. Ateityje Klaipėdoje jas steigs tik privatūs prekybos centrai – už savo lėšas.
Papildys miesto iždą
Automatai pasiteisins pajūryje, kur ir anksčiau privatininkams tekdavo mokėti už stovėjimą prie paplūdimių įrengtose aikštelėse. Anksčiau 4 aikštelės buvo išnuomotos privatiems asmenims. Tai dvi aikštelės nusileidus nuo Šlaito g. bei prie galinės autobusų stotelės Giruliuose ir dvi aikštelės Melnragėje (prie gelbėtojų stoties ir Invalidų paplūdimio). Pavasarį baigėsi šių aikštelių nuomos terminas, ir savivaldybė nutarė sutarties netęsti.
Melnragėje bus mokami dar penki automobilių stovėjimo ruožai Aušros ir Audros gatvėse. Vasarą čia sulaukiama poilsiautojų antplūdžio, todėl automatai pravers.
Iš viso mieste ir pajūryje bus 106 mokami automobilių stovėjimo ruožai. Žvelgiant į automatų išdėstymo schemą atrodo, kad jų pernelyg daug. Vien tik centre, į šiaurę nuo Danės, norima nustatyti 73 mokamas vietas, senamiestyje – 25.
Nukentės senamiestis
Automatai vienas problemas gali išspręsti, o kitas – pagilinti. Dėl jų dar labiau ištuštės senamiestis. Nustačius didelę stovėjimo kainą – 3 Lt už valandą, senamiestis taps nebe toks patrauklus miestiečiams, čia įsikūrusių parduotuvių pirkėjams. Jau dabar senamiesčio verslininkai skundžiasi Klaipėdos merui, prašydami imtis priemonių pagyvinti šią uostamiesčio dalį.
Ar tikrai centre sunku rasti vietą automobiliui pastatyti? Regis, laisvą vietą sunku rasti tik aikštelėje prie savivaldybės pastato. O mieste visada galima rasti vietą automobiliui. Daugelis vairuotojų pasakys, kad nereikia tingėti, – paieškojus penkias minutes, tokią vietą galima rasti bet kuriame senamiesčio rajone ar centre. Dauguma įstaigų turi savo aikšteles – su ženklu „Rezervuota”.
Kur kas prastesnė padėtis miesto miegamuosiuose rajonuose. Siauri senieji kiemai nėra skirti dideliam automobilių kiekiui. Savivaldybė gyventojams siūlo savo sąskaita didinti stovėjimo vietų skaičių – panaudoti apleistas vaikų žaidimų aikšteles, sudarant darbų planą ir jį derinant su tais pačiais valdininkais.
Iš pradžių – nuostoliai
Kaune stovos skaitiklius pradėta naudoti prieš 8 metus, kai automobilių buvo mažiau nei dabar, labiau teko rūpintis papildyti miesto iždą nei apriboti transportą. Kauno įmonės „Automobilių stovėjimo aikštelės” vadovas Algimantas Puidokas sakė, kad iš pradžių įmonė „sėdėjo minuse”. Stigo rinkliavos administravimo patirties, o ir miestiečiai naujovę sutiko priešiškai.
Kaune iškart pradėjo rinkti ne grynuosius, bet virtualius pinigus. Reikiamą sumą automatas nuskaičiuoja nuo specialios plastiko kortelės, kainuojančios keliasdešimt litų. Jų galima įsigyti visur. „Grynųjų pinigų atsisakėme dėl kelių priežasčių – galimybės išlaužti automatus, juos klastoti (piktadariai gali vietoje monetų į automatą mesti atitinkamo svorio ir dydžio „ruošinukus”)”, – sakė A. Puidokas.
Dabar pinigus už stovėjimą Kaune „renka” 100 vokiečių firmos „Hecronik” automatų. Bendrovė aptarnauja maždaug 2000 stovėjimo vietų. Praėjusiais metais įmonė (100 proc. jos akcijų priklauso Kauno savivaldybei) gavo 2,5 mln. Lt pajamų. „Pagal įstatymą iš vietos rinkliavų pelno negali būti. Neoficialiai skirtumas tarp to, kiek išleidome, ir to, kiek surinkome, buvo apie 1 mln. Lt. Šie pinigai papildė miesto iždą. Tačiau mūsų tikslas kitas – apriboti transporto srautą į centrą ir senamiestį”, – sakė A. Puidokas.
Atsipirks po kelerių metų
Klaipėdos keleivinio transporto bendrovės vadovas Gintaras Neniškis sakė, kad vienas automatas kainuoja apie 15 tūkst. Lt. Pirmieji automatai, kurie eksperimento metu jau šią liepą bus pastatyti devyniose Melnragės ir Girulių aikštelėse, savivaldybei kainuos pigiai. Jie bus gauti panaudos būdu. Išankstiniai skaičiavimai rodo, kad 106 stovėjimo vietoms reikės ne mažiau kaip 106 automatų, teks sumokėti ne mažiau kaip 1,59 mln. Lt. Kai kuriuose ruožuose, pavyzdžiui, Turgaus g., stovės keli automatai.
Pasak G. Neniškio, mokamo stovėjimo sistema (su automatais, jų derinimu, kortelių prekybos sistemos įdiegimu) atsipirks ne greičiau kaip per trejus ar ketverius metus. Jo nuomone, dar anksti kalbėti apie pajamas, kurias duos naujoji sistema, – miesto taryba kol kas projekto nepatvirtino.
„Vedame derybas su automatų tiekėjais. Vėliau bus surengtas konkursas, todėl dar neaišku, kurios firmos automatus pasirinksime”, – sakė G. Neniškis. Jis teigė, jog Klaipėdoje planuojama nuo 2006 metų įdiegti lanksčią apmokėjimo sistemą: bus galima mokėti grynaisiais pinigais, plastiko kortele ar net mobiliuoju telefonu. „Stengsimės, kad plastiko kortelė taptų universali, pritaikyta mokėti ir už važiavimą viešuoju transportu”, – sakė G. Neniškis.
Valerijus Rajevskis