Kaune, statybų bendrovės „YIT Kausta” patalpose, vykusioje konferencijoje „Statybos darbininkų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo galimybės ir perspektyvos” statybų bendrovės buvo raginamos bendradarbiauti rengiant šios srities specialistus ir prisidėti prie jų motyvavimo dirbti Lietuvoje.
Konferencijoje buvo svarstomos galimybės, kokiu būdu statybų bendrovės galėtų bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis ir darbo rinkos mokymo centrais, siekiant prisidėti prie kvalifikuotų darbininkų mokymo metodikos tobulinimo bei kvalifikacijos kėlimo sistemos rengimo.
Diskusijos, kurią organizavo Lietuvos statybininkų asociacija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei viena didžiausių Lietuvoje statybų bendrovių „YIT Kausta”, pranešėjai pristatė parengtus tyrimus ir su kvalifikuotų statybininkų ruošimu susijusias problemas bei tendencijas, taip pat nuo 2008 metų numatomus įvesti darbininkų kvalifikacinius lygius.
Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Adakro Šeštakausko, statybų rinka susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, o statybų paklausa auga daug sparčiau nei darbuotojų pasiūla. „Esant tokiai tendencijai, jei nebus imtasi veiksmų, jau 2007 metais Lietuvos statybų bendrovės susidurs su maždaug 8000 darbuotojų trūkumo problema”, – sakė jis.
A. Šeštakausko teigimu, Lietuvoje statybų apimtys nuo 2001 metų išaugo daugiau nei 2 kartus ir statybų bendrovės turi pačios investuoti į specialistų rengimą.
Kaip rodo darbo rinkos apklausos duomenys, kuriuos pristatė Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktorius Tomas Jovaiša, šiuo metu šalyje labiausiai trūksta būtent statybų srities specialistų: mūrininkų, apdailininkų, tinkuotojų, dažytojų, plytelių klojėjų ir kitų. „Statybininko profesija yra paklausiausia Lietuvoje”, – aiškino T. Jovaiša.
Pasak LR švietimo ir mokslo ministerijos profesinio tęstinio mokymo departamento direktoriaus Romualdo Pusvaškio, egzistuoja problema, jog statybininko profesija visuomenėje nėra labai vertinama, todėl reikia didinti susidomėjimą ja ne tik keliant atlyginimus, įvedant kvalifikacinius lygius, tačiau ir gerinant darbo sąlygas bei keliant pačios profesijos prestižą.
Kai kurios bendrovės, kaip ir konferencijos šeimininkė AB „YIT Kausta”, jau dabar daug dėmesio skiria darbuotojų kvalifikacijos sistemos rengimui, numatydamos darbuotojo atlyginimo priklausomybę ne tik nuo atlikto darbo, bet ir kvalifikacijos.
„YIT Kausta” kvalifikuotų statybos darbuotojų trūkumą pajuto dar prieš du metus, todėl atnaujino beveik prieš 20 metų buvusį bendradarbiavimą su Kauno statybininkų mokykla, suteikdama profesinių žinių mokiniams, galimybę atlikti apmokamą praktiką bendrovės objektuose. Šiais metais bendradarbiavimas pasidarė dar glaudesnis, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, taip pat sutarta ir dėl finansinės paramos mokyklai.
„Lietuvos statybininko darbo našumas yra net 2,5 karto mažesnis nei Europos Sąjungos valstybių, o tai dažniausiai sąlygoja būtent nesugebėjimas prisitaikyti prie sparčiai kintančių technologijų”, – aiškino A. Šeštakauskas.
Pasak A. Butkaus, daugelis statybų bendrovių susiduria su problema, kuomet, ką tik pabaigę profesines mokyklas ir įgiję profesinę kvalifikaciją darbininkai išmano teoriją, tačiau praktikoje nėra bandę pritaikyti savo žinių. Dėl to, jo manymu, daugelis darbdavių sako, kad mokyklos nepakankamai parengia specialistus ir jiems patiems tenka iš naujo mokyti. „Tačiau juk tik šykštuoliai moka du kartus, todėl ir pasiryžome aktyviai bendradarbiauti rengiant profesionalius statybininkus”, – teigė AB „YIT Kausta” generalinis direktorius.
Tokių kompanijų pavyzdžiu siekiama paskatinti, kad kuo daugiau jų diegtų motyvacines sistemas naujai ateinantiems ir toliau besispecializuojantiems darbuotojams.
Buvo pateikti ir apsvarstyti keli pasiūlymai, kaip kelti susidomėjimą statybininko profesija Lietuvoje bei sustabdyti specialistų nutekėjimą į geriau apmokamas užsienio rinkas.
Pagrindiniu siekiu buvo įvardintas aktyvesnis darbdavių ir jiems darbuotojus rengiančių mokymo įstaigų bendradarbiavimas. Pateiktas pasiūlymas bendrovėms sudaryti trišales sutartis su mokymo įstaiga ir darbuotoju, pagal kurias darbdavys apmokėtų bent dalį dirbančio mokinio mokymo išlaidų.
Taip pat, siekiant išlaikyti specialistus Lietuvoje, buvo svarstoma galimybė suteikti lengvatines sąlygas kompanijų darbuotojams įsigyti nuosavą būstą. Tai, konferencijos dalyvių nuomone, leistų pritraukti į statybos bendroves daugiau jaunų žmonių, mažintų jų migraciją.
Be to, sutarta, kad statybų bendrovės priims daugiau profesinių mokyklų mokinių praktikai, nes tai naudinga ne tik besimokantiems, o ir bendrovėms, nes pagal statistiką net 75 proc. visų praktikantų, vėliau pasilieka dirbti būtent tose bendrovėse.
Intriguojantį pasiūlymą pateikė Vilniaus statybininkų mokyklos vadovai, pateikę pavyzdį, kad mokslo įstaigos ne būtinai turi būti priklausomos nuo Švietimo ir mokslo ministerijos, bei paragino statybų bendroves ir mokymo įstaigas kartu steigti viešąsias įstaigas, kuriose didesnę sprendžiamąją teisę mokymo metodikai turėtų statybų bendrovės.
Pirmoji tokia viešoji įstaiga jau veikia Vilniuje ir šiemet planuoja parengti apie 400 specialistų, iš kurių 80 proc. vėliau įsidarbina statybų bendrovėse.
Statybininkų asociacija ir bendrovių atstovai su mokslo įstaigomis sutarė ir toliau vystyti dialogą ieškant geriausio tarpusavio bendradarbiavimo modelio bei perimti tokių kompanijų kaip „YIT Kausta” patirtį, diegiant motyvavimo priemones savo darbuotojams ir bendradarbiaujant su mokymo įstaigom.