Žymus arabų mokslininkas Avicena (979-1037) savo garsiojoje enciklopedijoje „Gydomojo mokslo kanonas” apie meilę rašo skyriuje „Galvos smegenų ligos”.
Mokslininkas pabrėžia, kad įsimylėjęs žmogus labai išsiblaškęs, dažnai elgiasi nelogiškai, kartais net kvailėja. Kodėl? Į kokias galvos smegenų dalis nukreipiami „aistros signalai”? Neseniai britų mokslininkai atsakė į šiuos klausimus, o rusai sukonstravo prietaisą…
Meilės signalai
2000-aisiais britų mokslininkai ištyrė šalies universitetuose besimokančių septyniolikmečių studentų smegenis – tik tų, kurie buvo aistringai įsimylėję. Tyrimų eigoje studentams (ir vaikinams, ir merginoms) buvo rodomos jų širdies išrinktųjų nuotraukos. Tuo momentu pozitroninis – emisinis tomografas užfiksuodavo galvos smegenų ląstelių aktyvaciją. Keturiose galvos dalyse „susijaudinusios” dalys būdavo išsidėsčiusios didžiųjų pusrutulių („atsakingų” už malonumus) priekinėje ir vidurinėje žievės srityje.
Dar anksčiau buvo nustatyta, kad negatyvios emocijos (baimė, pyktis, prislėgtumas ir kt.) aktyvuoja vienas smegenų dalis, o „meilės signalai” – visiškai kitas. Mokslininkų nuomone, visa tai kalba apie smegenų funkcijų pasidalijimą – tam tikros smegenų dalys atsakingos už esamą emocinę būseną.
Eksperimentų eigoje buvo nustatytas dar vienas įdomus faktas. Įsimylėjėlių galvos smegenų dalys, atsakingos už gebėjimą mąstyti, atmintį ir gebėjimą sutelkti dėmesį, išsidėsčiusios dešiniojo pusrutulio kaktos smilkinio ir momens srityje, tampa nebe tokios aktyvios. Kitaip sakant, įsimylėjimo periode homo sapiens smegenys dirba prasčiau, negu paprastai.
Tiesos detektorius
Ar galima tiksliai sužinoti, kiek metų gyvensi su mylimu žmogumi, o gal būtinai reikės skirtis? Pasirodo, kad galima.
„Santuoka – rimtas socialinis reiškinys, todėl būtinas mokslinis traktavimas, o ne visokie ten burtininkavimai. Rusijos mokslininkai sukonstravo prietaisą – tiesos detektorių, kuris jau dabar atlieka psichofiziologinį testavimą įvairaus amžiaus porų. Šis būdas padeda atskleisti kiekvienos konkrečios santuokos ypatumus, sustiprinti ją, jei sutuoktiniai yra ant skyrybų ribos ir pan.”, – teigia Rusijos mokslų akademijos profesorius, akademikas V.F.Konovalovas.
Testuojamos įvairaus amžiaus poros. Kalbant su įsimylėjusių poromis, mokslininkai užfiksuodavo jų psichofiziologines reakcijas, pavyzdžiui, elektroencefalogramas, elektrokardiogramas, psichogalvaninius refleksus ir kt. Užrašytus duomenis apdorodavo kompiuteris pagal specialią programą. Vėliau pateikiama išvada – ar vyras ir moteris gali kurti šeimą, gal jiems geriau išsiskirti ir t.t.
O ką daryti, jei netekai proto ir visgi nori su šiuo žmogumi būti iki grabo lentos, o detektorius nepataria kurti šeimos. „Pasirodo, detektorius gali pasiūlyti išeitį. Čia reikia ne testavimo, o įsimylėjėlių psichofizinių reakcijų korekcijos ir jų elektromagnetinių laukų sujungimo”, – sako profesorius V.F.Konovalovas. Tokiu būdu „meilės detektorius” jau padėjo šimtams porų išvengti konfliktų ir skyrybų.