Protestams dėl pranašo Mahometo piešinių po truputį atlėgstant, vis dažniau keliamas klausimas: kas buvo tokios sumaišties režisierius?
Karikatūrų skandalas nebuvo stichinio pobūdžio, konstatuoja dauguma apžvalgininkų ir politikų. Pirmieji musulmonus įžeidę piešiniai Danijos laikraštyje buvo paskelbti rugsėjį. Po kurio laiko juos persispausdino kiti leidiniai. Tyla tvyrojo ilgai. Staiga kaip pagal komandą užvirė aistros.
Dabar paskleistos kelios versijos, kas buvo masinių protesto akcijų režisierius. Vieni pirštu rodo į Maskvą, kiti – į Vašingtoną, treti – į Teheraną. Kiekviena versija turi rimtų argumentų.
Kaltinimai Amerikai
Rusijos kompartijos lyderis Genadijus Ziuganovas spaudos konferencijoje Maskvoje pareiškė, kad piešinių spektaklį režisavo Jungtinės Valstijos. „Skandalas su pranašo Mahometo karikatūromis – Amerikos sumanyta provokacija, kurią surengė sumanūs žmonės”, – teigė komunistų vadovas.
Jis sakė manąs, kad tai buvo gerai apgalvota akcija, į kurią buvo įtraukta įvairių valstybių žiniasklaida. G.Ziuganovo nuomone, „šia akcija siekta iki maksimumo paaštrinti Europos valstybių santykius su musulmonų pasauliu”.
„Tokia įvykių eiga gali būti naudinga tik Jungtinėms Valstijoms, kurios įklimpo Artimuosiuose Rytuose, pirmiausiai Irake, taip pat Afganistane. Dėl piešinių kilęs konfliktas padėjo amerikiečiams daryti įtaką pasaulio bendruomenei, kad ši mažiau priešintųsi galimam Irano užpuolimui.
Tuo tarpu Europai toks įvykių vystymasis yra neparankus. Bet vis dėlto, išprovokavus didelio masto protestus, kuriuos sukėlė užgauti musulmonų jausmai, Europa buvo stumtelėta į Amerikos kariaunos glėbį”, – su jam būdinga „šaltojo karo” laikų frazeologija dėstė mintis G.Ziuganovas.
Jo nuomone, Europai dabar reikia imtis apgalvotų veiksmų, kad jos santykiai su musulmonų valstybėmis stabilizuotųsi.
Už nugaros stovėjo Rusija?
Musulmoniškojo pasaulio įniršį sukėlusios bei smurtą išprovokavusios Mahometo karikatūros – Rusijos režisūra. Tokią versiją šiomis dienomis išdėstė žinomas Lietuvos politologas.
„Mes, gyvendami Vidurio Europoje, ne kartą esame susidūrę su panašiomis „aktyvkos” (KGB veikimo priemonė-BNS) praktinės realizacijos formomis. Kai kalbame apie karikatūras, kurios pasirodė Danijoje, galime suvokti, kad ta pati režisūra palietė ir Vakarų Europą. Tai reiškia, kad viena valstybė nemoka ir nenori užmiršti įžeidimų”, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata.
Jis galvoje turėjo čečėnų kovotojų pasiuntinio Achmedo Zakajevo istoriją, kai 2002 metais danų teisėjai atsisakė jį išduoti Rusijai.
„Šiame kontekste galime prisiminti tai, ką ne kartą, ypač pastaruoju metu, yra pabrėžęs tos valstybės vadovas, kuris sakė: „Mes prisimename tuos, kurie gerbia Rusiją jai esant sunkioje padėtyje ir niekada nepamiršime tų, kurie jos negerbia”, – kalbėjo R.Lopata.
Pasinaudota patogia proga
Rusija, aišku, nebuvo suinteresuota nustumti Europą į Amerikos glėbį. Maskva kaip tik siekia, kad tarp Senojo žemyno ir JAV būtų kuo daugiau trinties.
Bet Rusija karikatūrų konfliktu vis dėlto suskubo pasinaudoti. Atsirado galimybė promaskvietiškos Čečėnijos vyriausybės rankomis išguiti iš maištingosios Šiaurės Kaukazo respublikos Vakarų organizacijas, teikiančias labdarą nuo karo išvargusiems regiono žmonėms.
Tos Vakarų organizacijos kartu buvo ir patikimas informacijos apie tikrąją padėtį regione šaltinis. Be jo pasaulis mažai ką sužinos apie masinius žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje.
Šešėlyje – atominė bomba
Dalis apžvalgininkų atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad karikatūrų skandalas pagal laiką sutapo su konfliktu, kuris kilo tarp pasaulio bendruomenės ir Irano, siekiančio įsigyti atominį ginklą.
Skandalingi piešiniai pirmą kartą buvo išspausdinti pernai rudenį Danijos laikraštyje „Jyllands-Posten”. Jokių protestų dėl to Teheranas nereiškė – buvo įsivėlęs į ginčą ne tik su JAV, bet ir su Tarptautine atominės energetikos agentūra (TATENA) ir Europos Sąjunga (ES).
Piešiniai buvo prisiminti, kai Irano pareigūnai galutinai atsisakė bendradarbiauti su TATENA ekspertais.
Liberalus Maskvos laikraštis „Izvestija” pažymi, kad „karikatūrų skandalo metu būtent Iranas ėmėsi vadovauti musulmonų maištui”. „Tačiau tas vadovavimas atsigręžė prieš patį Teheraną. Sudeginę dvi ambasadas, paskelbė piešinių holokausto tema konkursą, iraniečiai visiškai diskreditavo save europiečių akyse.
Dabar ES lyderiams bus sunkiau ginčytis su Donaldu Ramsfeldu ir kitais Amerikos griežtos linijos politikais, kai jie dar kartą savo kolegų retoriškai klaus: „Nejaugi jūs ryšitės taikstytis su tuo, kad toks nepakenčiamas režimas turės atominę bombą”, – rašo „Izvestija”.
Priverstinis poilsis
„Reuters”-BNS. Danijos dienraščio „Jyllands-Posten” redaktorius, atsakingas už musulmonus papiktinusias pranašo Mahometo karikatūras, buvo paprašytas išeiti atostogų, kai užsiminė, jog perspausdins Irano karikatūras apie holokaustą.
„Redaktoriai kolegai Flemingui Rosei patarė išeiti atostogų, nes pastaruoju metu jį slėgė didelė įtampa”, – laikraščiui „Berlingske Tidende” sakė „Jyllands-Posten” vyr. redaktorius Karstenas Justė.
F.Rosė, „Jyllands-Posten” kultūros redaktorius, trečiadienį CNN sakė ketinantis perspausdinti Irano karikatūras holokausto tema.
Laikraštis vėliau viešai atsiprašė ir menkino šių redaktoriaus pareiškimų reikšmę.
„Flemingas Rosė išreiškė apgailestavimą dėl klaidingo sprendimo, kuris susijęs su tuo faktu, kad per pastaruosius keturis mėnesius jis patyrė nežmoniškai smarkų spaudimą ir beveik ištisomis paromis būdavo apsuptas ir Danijos, ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio”, – savo laikraščio tinklalapyje rašė K.Justė.
Mesdamas iššūkį Vakarų ginamai spaudos laisvei, vienas Irano laikraštis pranešė skelbiantis karikatūrų konkursą apie holokaustą, per kurį buvo išžudyta beveik 6 mln. žydų.
„Mes jokiu būdu nepasiduosime neskoningam Irano laikraščio triukui”, – tvirtino K.Justė.