Vienintelis Vakarų Lietuvos universitetas mini penkioliktąsias įkūrimo metines.
Vakar jubiliejaus proga surengtose iškilmėse skambėjo aukštų valstybės pareigūnų ir akademikų pagyros universitetui. Tačiau neliko pamirštas ir užsitęsęs konfliktas dėl statybų Klaipėdos universiteto miestelyje. Negailėta ir kritikos visai šalies švietimo sistemai, kuri iki šiol nepajėgia patenkinti Lietuvos ūkio poreikių.
Planai – ambicingi
Universitetas Klaipėdoje buvo įkurtas 1991 metų sausio 1-ąją sujungus tris tuometinius aukštųjų mokyklų fakultetus. Šiuo metu vienintelis Vakarų Lietuvos Alma Mater turi septynis fakultetus ir du mokslo institutus.
Per penkiolika metų dėstytojų padaugėjo kelis kartus – nuo poros iki šešių šimtų. Šiuo metu mokslus uostamiesčio universitete kremta daugiau nei 9 tūkst. studentų.
Praėjusiais metais uostamiesčio Alma Mater tapo Europos universitetų asociacijos nare.
Trečiasis universiteto rektorius profesorius habilituotas daktaras Vladas Žulkus ragino nesustoti. „Turime eiti į priekį ir plėstis tiek platyn, tiek gilyn. Reikia išgryninti tuos branduolius, kurie universitetui išties yra reikalingi, kuriais galėtume konkuruoti su kitomis įstaigomis. Tačiau reikia pripažinti, kad ambicingiems planams įgyvendinti prireiks nemažai laiko”, – sakė jis dienraščiui.
Vakar pirmą kartą Klaipėdos universitete viešėjęs švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas teigė, kad vertinti universitetą, kuriam tik 15 metų, yra labai sudėtinga. „Tačiau jūsų pozicijos geros”, – sakė jis.
Ministras pagyrė universitetą už svarbius Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėjimus ir sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra” pasiekimus.
Ragino laimėti
Iškilmingame universiteto senato ir tarybos posėdyje Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, chemijos mokslų daktaras, docentas Bronislovas Lubys didžiavosi, kad likimas suvedė su šiuo universitetu. Tačiau negailėjo kritikos visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai.
„Reikia lygiuotis į šalies ūkį, o ne į kažkokius bendrus tikslus. Turime prisidėti prie visos tautos kėlimo”, – dėstė jis.
Anot B.Lubio, būtina daugiau dėmesio skirti inžinerinėms specialybėms. Jis priminė, kad vien Indijos universitetai ruošia keturis kartus daugiau inžinierių nei visos Europos šalys kartu.
Uostamiesčio universiteto tarybos pirmininkas B.Lubys pasisakė už visų šalies aukštųjų mokyklų reitingavimą.
Gimtadienio šventėje nebuvo pamirštos ir nuo praėjusios vasaros užsitęsusios kovos dėl statybų universiteto miestelyje. Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius ragino susitelkti ir baigti kovą. „Šį raundą turime garbingai laimėti”, – tvirtino miesto vadovas.
Dovanojo freską
15-ojo jubiliejaus proga Klaipėdos universiteto Senato posėdžių salėje vakar pristatyta Juozo Vosyliaus freska „Universiteto statyba”. Penkiolikos kvadratinių metrų ploto sienoje dailininkas pavaizdavo nesibaigiantį siekį stiebtis ir tobulėti.
Sulaukęs pasiūlymo nutapyti freską Senato salėje, dailininkas J.Vosylius svarstė, kas galėtų būti freskos „raktas”.
„Pamaniau, kad tinkamiausia – vaizduoti kylantį švyturį. Jis – tarsi kelrodis jauniems žmonėms. Šioje freskoje siužeto linijų galima ir daugiau įžvelgti”, – valią fantazijoms paliko dailininkas, taip pat dėstantis ir Klaipėdos universitete.
Kūrinys ant Senato salės sienos buvo nutapytas per kelis mėnesius.
Freskos „Universiteto statyba”, kainavusios apie 18 tūkst. litų, gimimą parėmė Lietuvos pramonininkų konfederacija ir jos prezidentas B.Lubys.
Žengia drąsiau
Vakarų Lietuvos aukštojo mokslo židinio bendruomenė nuolat didžiuojasi aukštus postus užimančiais, įžymiais absolventais. Čia mokslus krimto Seimo nariai Eligijus Masiulis, Audronė Pitrėnienė. Vadybos studijas šiame universitete baigė netgi kontroversiškai pagarsėjęs buvęs Seimo narys Vytautas Šustauskas.
Dėstytojai pasakojo, kaip buvę jų studentai sėkmingai dirba Briuselyje ar Ženevoje, plečia savo verslą Lietuvoje ar tęsia mokslinius tyrinėjimus.
Vakarų Lietuvos Alma Mater vardą garsina ir žymūs aktoriai, dainininkai, muzikantai, šokėjai.
„Tai naujovėms atviras universitetas”, – sakė čia teologijos studijas baigęs Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Vilniuje gyvenantis dvasininkas visada jaučia šio universiteto gyvenimo pulsą.
Šiuo metu M.Sabutis – uostamiesčio universiteto doktorantas ir dėstytojas.
„Atsidūriau čia dar tik besikuriant universitetui, patirti tai man buvo labai įdomu”, – sakė vyskupas. Anot jo, keitėsi ne tik universiteto išorė, struktūra, bet ir pati bendruomenė.
Dabar visi optimistiškesni, mažiau abejoja ir į priekį žengia kur kas drąsiau.