Veiklos dešimtmetį ką tik paminėjusio Nacionalinio organų transplantacijos biuro darbuotojai džiaugiasi, kad mūsų šalies gyventojai vis dažniau apsisprendžia dovanoti gyvybę sunkiai sergantiems žmonėms.
Po mirties savo organus ar audinius paaukoti transplantacijai pasiryžtantys lietuviai, kurių kasmet po truputį daugėja, įžiebia viltį šimtų organų ar audinių persodinimo operacijos laukiančių ligonių širdyse.
Tačiau Lietuvoje donorystė dar nepasiekė tokio populiarumo kaip kaimyninėje Estijoje. Pusantro karto už mūsų šalį mažesnėje valstybėje transplantacijos laukiančių žmonių yra mažiau nei besidžiaugiančiųjų donorų dovanotais organais.
Operuotų – dešimtys
Lietuvos gyventojus reguliariai pasiekia džiuginantys medicinos įstaigų pranešimai apie persodintą organą, išgelbėtą sunkiai sergančio žmogaus, kuriam transplantacija buvo vienintelė viltis pasveikti, gyvybę.
Nacionalinio organų transplantacijos biuro duomenimis, pernai buvo atlikta 61 inkstų operacija iš mirusių donorų. Užpernai – tik 57. Keturi inkstai tiek 2005-aisiais, tiek 2004 m. buvo paimti iš gyvų donorų.
Pernai ir užpernai buvo atlikta po septynias širdies transplantavimo operacijas. Akių ragenų pernai buvo persodinta keturiems pacientams mažiau nei 2004-aisiais – 24.
2005 m. buvo atliktos trys kepenų persodinimo operacijos. 2004 m. – nė vienos. Kaulų čiulpų pernai transplantuota aštuoniolikai žmonių daugiau negu užpernai – 68.
Laukia šimtai
Tačiau šalia geros naujienos visada pateikiama ir bloga.
Gyvybiškai svarbių organų persodinimo operacijos metų metus laukia šimtai žmonių. Dalis jų, ilgai gyvenę kančiose, miršta taip ir nesulaukę jiems tinkančio donorinio organo.
Šios savaitės pradžioje donorinių ragenų laukė 353 pacientai, inksto – 230, širdies – 28, kepenų – aštuoni, širdies-plaučių komplekso – penki, plaučių – trys šalies gyventojai.
Sunkiausia yra surasti donorą sunkiai sergantiems vaikams. Šalies Vaikų ligoninės itin vangiai bendradarbiauja su Nacionalinio organų transplantacijos biuru.
Daugiausiai donorų – šešiolika – pernai paruošė Kauno medicinos universiteto klinikos, šešis – Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, po keturis – Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio ligoninės.
Organo negavo
Vienas donoras gali išgelbėti daugiau kaip septynių žmonių gyvybes.
Šiuolaikinės medicinos galimybės leidžia sėkmingai transplantuoti iki 21 organo ir audinio, tačiau Lietuvoje kol kas galima atlikti širdies, inkstų, kepenų, širdies vožtuvų, akių ragenų, kaulų čiulpų, kaulo audinio, artimiausiu metu prasidės plaučių ir plaučių-širdies komplekso transplantacijos.
Pasak Nacionalinio organų transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotojos Julijos Širokovos, apie trečdalį potencialių donorų „atima” artimieji, nepageidaujantys, kad mirštančio giminaičio organai būtų persodinti nepažįstamam žmogui.
Taip sudužo 32 kepenų, 28 širdies, 23 ragenos, 21 širdies audinių, 5 inkstų transplantacijos laukiančių žmonių viltys apie visavertį gyvenimą.
Donorais netapo
Nelabai populiarios mūsų šalyje ir donoro kortelės.
Nedaug žmonių ryžtasi įsigyti donoro kortelę bei išreikšti norą, kad audiniai ir/ar organai po jo mirties būtų panauduoti transplantacijai. Sutikimo formoje nurodoma, kuriuos būtent audinius ir organus žmogus jam mirus leidžia paaukoti kito asmens gyvybei išgelbėti, sveikatai pagerinti.
Donoro kortelę šiuo metu turi maždaug penki tūkstančiai Lietuvos gyventojų, dažniausiai 18-30 m. Moterų yra kiek daugiau negu vyrų. Daugiausiai kortelės turėtojų gyvena Vilniaus (28 proc.), Kauno (20 proc.) bei Klaipėdos (5 proc.) apskrityse.
Tačiau statistika rodo, kad dar nė vienas kortelės turėtojas netapo donoru.
Atbaido mitai
Nacionalinio organų transplantacijos biuro darbuotojai reguliariai apklausia įvairaus amžiaus Lietuvos piliečius, ar jie norėtų tapti donorais. Atsakymai nesikeičia metų metus – žmones tokia galimybė nedomina.
Dažniausiai išgirstami neigiamo atsakymo argumentai – „nesiruošiu mirti”, „noriu būti palaidotas visas”, „per anksti galvoti apie mirtį”, „bijau, kad gydytojai mane tyčia numarins”. Pastarasis mitas giliai įsišaknijęs apie kai kuriose šalyse klestinčią prekybą organais prisiklausiusių lietuvių sąmonėje.
J.Širokova apgailestauja, kad donorystė mūsų žmonėms asocijuojasi ne su dovanojama gyvybe, bet su mirtimi.
„Niekada negali žinoti, kada tave ar tavo artimuosius ištiks nelaimė, kada jūsų gyvybė priklausys nuo kitų žmonių supratingumo ir geranoriškumo”, – sakė Nacionalinio organų transplantacijos biuro darbuotoja.
Pasirašyti nereikia
Pagal atliekamų transplantacijų skaičių milijonui gyventojų Lietuva užima vieną iš paskutinių vietų pasaulyje. Čia atliktų organų, audinių persodinimo operacijų koeficientas siekia tik 10,82. Pavyzdžiui, Portugalijoje šis skaičius milijonui gyventojų siekia 22,4, Ispanijoje – 34,6. Mus lenkia net pagal gyventojų skaičių tris kartus mažesnė Estija.
Tartu universitetinių klinikų Urologijos ir inkstų transplantacijos skyriaus transplantologas Aleksandras Lohmusas pasakojo, kad Estijoje kol kas atliekamos tik inkstų, kepenų, akių ragenų bei kaulų čiulpų persodinimo operacijos.
Anot jo, transplantacijų daugėja dėl to, kad nuo 2002 m. nereikia raštiško potencialaus donoro artimųjų sutikimo, pakanka žodinio susitarimo. Taip pat donorinės ligoninės suinteresuotos atlikti kuo daugiau persodinimo operacijų todėl, kad už jas Ligonių kasa moka nemažus pinigus.
Kortelių pritrūko
A.Lohmuso teigimu, donorų kortelės Estijoje graibstyte graibstomos.
„Kiek išleidome, tiek išdalijome. Dabar jų neįmanoma gauti, žmonėms tenka laukti, kol bus pagamintos naujos”, – pažymėjo gydytojas.
Transplantologo duomenimis, laukiančių donorinių organų transplantacijos kaimyninėje šalyje mažiau nei jau išoperuotų. Pavyzdžiui, pernai inkstai buvo persodinti 58 pacientams. Trys donoriniai inkstai pernai iškeliavo į Vilnių, dar trys – į Rygą.
Šiai dienai inkstų persodinimo operacijos laukia tik 23 žmonės.
Moka tūkstančius
Estai supranta, kad transplantacija kainuoja pigiau nei gydymas.
Pavyzdžiui, inksto transplantacijos operacija kainuoja 80 000 Estijos kronų (5 128 eurus, 17 692 litus), o hemodializės procedūros, kurią sergančiajam lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu reikia kartoti kelis kartus per savaitę, kaina siekia 2 981 kroną (191 eurą, 659 Lt).
Estijos valstybinė ligonių kasa tūkstančius moka už kiekvieną potencialų donorą – tiek pozityvų, t.y. išoperuotą, tiek negatyvų, transplantacijai ruoštą, bet dėl tam tikrų priežasčių neišoperuotą donorą.
Už pozityvų donorą mokama 82 034 kronas (5259 eurus, 18 144 litus), už negatyvų – 22 114 kronų (1418 eurų, 4 892 Lt).