Praėjus 21 mėnesiui nuo tos dienos, kai Gintaras Petrikas buvo sulaikytas FTB agentų Kalifornijoje, bėglys vis dar laukia Amerikos teismo nuosprendžio Los Andželo kalėjime.
Lietuvos interesus federaliniame Jungtinių Amerikos Valstijų teisme ginantis prokuroras Metju Amhoferis tikisi, kad nepaisant užsitęsusio bylos nagrinėjimo, buvusio EBSW prezidento ekstradicijos klausimas bus išspręstas mūsų šalies naudai.
Mūsų dienraščiui susisiekus su prokuroro atstovu spaudai Tomu Mrozeku, šis nesiryžo įvardinti konkrečios datos, kada antrus metus besitęsiantis G. Petriko grąžinimo į Lietuvą bylos nagrinėjimas bus baigtas. Tačiau jis atskleidė kitas Amerikos teisinės sistemos detales, galinčias turėti lemiamom įtakos bene garsiausio Lietuvos aferisto likimui.
10 metų – nerealu
Kada teismas pagaliau priims sprendimą dėl G. Petriko ekstradicijos?
Bylos nagrinėjimui pagal praėjusių metų sausio mėnesio prašymą dėl ekstradicijos vadovauja Jungtinių valstijų teisėjas Endriu Vistrichtas. Mes tiesiog laukiame jo sprendimo.
Kodėl sprendimo priėmimo link einama taip ilgai?
Mes negalime atsakyti į šį klausimą, nes tai – teisėjo reikalas. Nėra nustatytų ribų, kada teisėjas šioje ekstradicijos byloje privalo skelbti nuosprendį.
Ar tai reiškia, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti ir iki dešimties metų?
Manau, tai – nerealu.
Ar atsirado kokių nors naujų faktų ar aplinkybių, dėl kurių G. Petriko grąžinimas į Lietuvą gali apskritai neįvykti, išskyrus jo gynybos anksčiau iškeltą taktiką, esą jis ne pasisavino 20 milijonų JAV dolerių, o tik prarado šiuos pinigus nesėkmingai susiklosčius verslui?
Palikime šį gynybos žingsnį be komentarų. Mūsų užduotis – atstovauti Lietuvos interesams pagal ekstradicijos sutartį tarp jūsų šalies ir Jungtinių Amerikos Valstijų.
Jeigu teisėjas nuspręs, kad G. Petrikas – „grąžintinas”, reiškia, tokiu būdu bus nutraukti svarstymai, ar šis asmuo padarė nusikaltimus, už kuriuos jį nori patraukti atsakomybėn Lietuvos teisėsauga. Jeigu dėl kokių nors priežasčių teisėjo paskelbtas sprendimas bus neigiamas mums, mes turime galimybę kreiptis į teismą su ekstradicijos prašymu iš naujo.
Sakykime, teisėjas nuspręs, kad G. Petrikas turi būti grąžintas į Lietuvą, tada G. Petrikas negalės jo apskųsti, tačiau jis galės paduoti „habeas corpus” peticiją, kuri galėtų tapti teisminių ginčų, kad jis buvo laikomas kalėjime nelegaliai, pagrindu (Habeas Corpus C. Act – asmens neliečiamybės įstatymas, įtvirtinęs asmens laisvę ir neliečiamybę bei teisę į teisminį gynybą buvo paskelbtas klasikinės tarptautinės teisės formavimosi laikotarpiu Anglijoje 1660 m. Vėliau šis dokumentas tarptautiniu mastu tapo asmens laisvės neliečiamybės simboliu – Aut. past.).
Teoriškai G. Petrikas, kaip ir bet kuris kitas pabėgėlis, teismo sprendimu pripažintas ekstradijuojamu, gali prašyti trijų teismų peržiūrėti bylą, remiantis „habeas” peticija. Paskutinę – finalinę peržiūrą vykdo JAV Aukščiausiasis teismas. Pabėgėlis gali būti grąžintas jį išduoti prašiusiai šaliai tik atlikus visas šias teisines procedūras, su išvadomis susipažinus ir pritarus JAV sekretoriui.
Jeigu teismas pademonstruos nuolankumą G. Petrikui, ar jam bus leista ir toliau gyventi JAV?
Mes tikime, kad teisė ir faktai patvirtina G. Petriko ekstradiciją, todėl nesinorėtų svarstyti, kas būtų, jeigu teismo sprendimas bus vis dėlto nepalankus jūsų šalies interesus ginančiam prokurorui.
Nusikaltėlis ar nelaimėlis?
Lietuvos generalinė prokuratūra iš karto po bėglio sulaikymo prognozavo, jog Amerikoje besislapsčiusio G. Petriko ekstradicijos byla pereis per visų pakopų teismus.
Priminsime, kad G. Petriką 2004 metų gegužės pradžioje Los Andžele sulaikė Federalinių tyrimų biuras. Šio veikėjo Lietuvos teisėsaugos pareigūnai ieškojo nuo 1997-ųjų, kai jam buvo paskirtas areštas dėl galimo daugiau nei aštuoniasdešimties milijonų litų iššvaistymo.
G. Petriko vadovaujama Kauno holdingo kompanija rinko indėlius iš žmonių, o gautus pinigus perskolindavo EBSW prezidento bendrovėms. Holdingo kompanija iš gyventojų buvo surinkusi pusketvirto šimto milijonų litų. Bankrutavusi ji liko skolinga ketvirtadalį šios sumos. Didžiulėmis palūkanomis už paskolintus pinigus susiviliojo ir apie trys tūkstančiai klaipėdiečių.
Praėjusių metų pavasarį G. Petriko gynyba teisme iškėlė versiją, esą Lietuvos prašomas išduoti bėglys turi būti vertinamas ne kaip sukčius, rinkęs indėlius ir jų negrąžinęs, o kaip skolų nesugebėjęs atiduoti nelaimėlis.
Kitos pozicijos laikosi mūsų šalyje G. Petriką gynęs advokatas Kazimieras Motieka. Jis nemanąs, kad tai, kas inkriminuojama buvusiam jo klientui, būtų laikoma nusikaltimu Amerikoje.
Be to, advokatui keistai atrodė, kad prieš dešimt metų Lietuvoje suimtas G. Petrikas buvo kaltinamas dėl sukčiavimo, o ekstradicija grindžiama kitu nusikaltimu – svetimo turto iššvaistymu.
Negalės suimti
JAV Aukščiausiojo Teismo senatas yra nutaręs, kad „paskolos gavėjo veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jei teisėtai gauta paskola negrąžinama dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, neturėjus išankstinio tikslo paskolos negrąžinti”.
Įkalinimą dėl skolos draudžia ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija: „Niekam negali būti atimta laisvė vien todėl, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės”.
Net ir tuo atveju, jeigu JAV teismai nuspręstų G. Petriką sugrąžinti į Lietuvą, jau Vilniaus oro uoste jis turėtų būti paleistas į laisvę ir keliautų namo.
JAV Aukščiausiojo teismo senatas yra priėmęs nutarimą, kad pagal tarptautinę sutartį Lietuvai išduotam asmeniui į ikiteisminio tyrimo suėmimo terminą įskaitomas visas užsienio kalėjime praleistas laikas. 21 mėnesio įkalinimo laikas Kalifornijoje G. Petrikui suėjo dar praėjusią savaitę, o Lietuvos įstatymai draudžia įtariamąjį laikyti įkaltintą iki teismo ilgiau kaip 18 mėnesių.
Ši nuostata negaliotų, jei G. Petrikas būtų pabėgęs jau prasidėjus teismo procesui. Tačiau jis dingo būtent tą dieną, kai Kauno holdingo kompanijos byloje jam turėjo būti pateikti galutiniai kaltinimai.