Vakarų Europos, Amerikos ir net Azijos valstybių leidiniai solidarizuojasi su kolegomis ir vieningai perspausdina kultūrų karą išprovokavusias musulmonų pranašo Mahometo karikatūras.
Demokratijos teisės ir žodžio laisvė ginami daugelyje Vakarų Europos valstybių, tačiau Lietuvoje politikai sugeba tik diplomatiškai pritūpti, o žurnalistų etikos sargai skuba smerkti žodžio laisvę ginančius leidinius.
Valstybės išlaikytiniams didesnė nuodėmė yra dvylika sarkastiškų piešinių, nei per televizijos žinias rodomi vaizdai, kaip islamo kovotojai europiečiams nupjauna galvas.
Inspektorius išsigando
Vakar žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis pareiškė, kad dienraštis „Respublika” pasielgė nederamai, perspausdindamas pastaruoju metu didelį rezonansą ir tragiškas pasekmes sukėlusias Danijos laikraščio „Jyllands-Posten” dar rudenį publikuotas karikatūras su musulmonų pranašo Mahometo atvaizdu.
R. Gudaitis viešu laišku įspėjo dienraštį dėl provokacinių veiksmų ir atmetė bet kokius argumentus, kad karikatūrų perspausdinimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje.
„Naudojimasis saviraiškos laisve demokratinėje visuomenėje nėra absoliutus – jis nesuderinamas su religinės nesantaikos kurstymu – pasityčiojimu iš religinių simbolių ar aiškiu pritarimu tam tyčiojimuisi”, – rašoma R. Gudaičio rašte.
Inspektorius pakvietė kolegas žurnalistus ir leidėjus išmintingai įvertinti situaciją, jos pasekmes ir nepasiduoti provokaciniams bandymams eskaluoti konfliktą neva atkreipiant į save dėmesį.
„Nušviesti konfliktą visuomenės informavimo priemonėse galima ir išvengus religinius jausmus įžeidžiančių karikatūrų perspausdinimo ar demonstravimo. Suvokime savo atsakomybę, būkime su savo ir mūsų sąjungininkų piliečiais, kurie akis į akį susiduria su būtinybe ginti demokratiją, toleranciją, tautų brolybę ir solidarumą!” – skambiai pabaigiamas laiškas.
Nugalvinimas – niuansas
Panašų, tik švelnesnį pareiškimą antradienį priėmė ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, kuri paragino žurnalistus Lietuvoje nesekti kolegų Vakaruose pėdomis ir nepublikuoti karikatūrų.
„Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos kurstymu”, – rašoma minėtos komisijos išplatintame pareiškime.
„Vakarų ekspreso” paklausta, kodėl komisija priėmė tokį pareiškimą jos vadovė Edita Žiobienė teigė, kad sprendimas tebuvo paraginimas, rekomendacija.
„Mūsų komisijos funkcija – prižiūrėti, ar nėra kurstoma etinė, religinė ar kitokia nesantaika. Iš religinių įsitikinimų tyčiotis negalima”, – sakė ji.
Paklausus, kas yra blogiau, ar dvylika karikatūrų, dėl kurių musulmonų fanatikai ėmėsi smurto ir sprogdinimų, ar vaizdai su islamo kovotojais, kurie gyviems įkaitams iš krikščioniškų šalių tarsi gyvuliams nupjauna galvas, E. Žobienė pasimetė.
„Čia – kiti visai niuansai. Kiti įstatymai turi būti taikomi. Tačiau nei religijos, nei žodžio laisvės negalime sutapatinti su nusikaltimu”, – sakė ji.
Pasaulis solidarizuojasi
Kol Lietuvoje žurnalistų etikos organizacijos bijo pademonstruoti stuburą ir ginti laisvą žodį, kitose valstybėse vyksta labai aktyvi kova už spaudos laisvę.
Vakariečiai primena, kad po tragiškų 2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykių Niujorke įvykdyta 4 tūkst. teroro aktų, o pasaulis vis snaudė. Tačiau dvylika nekaltų satyriškų Mahometo piešinių danų leidinyje, karikatūrų, kokias spausdina tūkstančiai pasaulio leidinių, pakeitė geopolitinę situaciją.
Pažymima, jog tos dvylika karikatūrų palietė laisvos visuomenės dvasią – ar mes turime teisę laisvai kalbėti be baimės? Svarstoma, kad piešiniai iššaukė pasaulinį konfliktą, kuris miegojo nuo Mahometo gimimo.
Šiuo metu, įskaitant ir vienintelę Baltijos šalyse Lietuvą, visame pasaulyje garsiąsias karikatūras išspausdino per 30 valstybių leidinių.
Tarp jų – net ir musulmoniškosios Jordanija, Malaizija, Indija. Piešinius publikavo ir Bulgarijos, Austrijos, Čekijos, Airijos, Naujosios Zelandijos, JAV, Meksikos, Italijos, Vokietijos, Lenkijos ir daugelio kitų šalių leidiniai. Vakar prie jų prisijungė Graikija bei Rumunija, o Prancūzijoje karikatūros atspausdintos pakartotinai.
Prie solidarumo akcijos kol kas dar nėra prisijungusi Didžioji Britanija, tačiau įvairios laisvą žodį ginančios organizacijos ją ragina tai padaryti.
Britų „The Times” dienraščio apžvalgininkas Deividas Aronovičius pastebėjo, kad renkant ironiškiausią protestuotojų plakatą, praeitos savaitės citata būtų tokia: „Žodžio laisve, eik velniop”.
Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, Vakarų Europos valstybėse įtakingi politikai bei valstybių vadovai gina spaudos laisvę, reiškia savo nuomonę, nepritaria religinės nesantaikos kurstymui, vienareikšmiškai smerkia smurto proveržius ir bandymus užkimšti laisvų demokratinių šalių žmonėms burnas.
Politikai snaudžia
Nors užsienio reikalų ministras Antanas Valionis bei krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas diplomatiniais reveransais išreiškė paramą Danijai, mūsų politikų reakcija į kilusį karikatūrų karą mažų mažiausiai stebina savotiška stručio politika.
Todėl jau šį penktadienį šaukiamas bendras anksčiau minėtų ministerijų, Valstybės saugumo departamento ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis. Jame bus įvertinamas išaugęs rizikos faktorius lietuviams.
„Užsienio reikalų ministerija rekomendavo nevykti į kelias šalis, pasmerkė išpuolius prieš diplomatines įstaigas, tačiau to – maža. Daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių Vyriausybės aptarė situaciją, padarė drąsesnius pareiškimus”, – „Vakarų ekspresui” sakė minėto Seimo komiteto vicepirmininkas Algis Kašėta.
Jam musulmonų reakcija į dvylika piešinių pasirodė nesveika.
Vakar savo poziciją išdėstė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, kuris kalbėjosi su Danijos ministru pirmininku Andersu Fogu Rasmusenu ir pareiškė, kad Lietuva remia bei solidarizuojasi su Danija, jos žmonėmis ir laisva žiniasklaida šioje sudėtingoje situacijoje.
Irano atsakas
Savotiško atsako, kuris mirga labiau politiniais, nei religiniais ar kultūriniais atspalviais, ėmėsi Iranas.
Didžiausias šios valstybės leidinys antradienį paskelbė karikatūrų konkursą Holokausto tema.
„Musulmonams iškilo rimtas klausimas: ar Vakarų žodžio laisvė leidžia kelti tokius klausimus kaip Amerika, Izraelio nusikaltimai… ir Holokaustas. O gal šita žodžio laisvė tinka tik apreikštųjų religijų šventoms vertybėms įžeidinėti?” – svarstė laikraštis.
12 asmenų, kurie atsiųs geriausias karikatūras, bus apdovanoti specialiai įsteigtais prizais – po dvi auksines monetas.
Denisas Nikitenka