Generalinėje prokuratūroje jau svarstoma galimybė kreiptis į teismą, kad būtų sustabdytas daug diskusijų sukėlęs Profsąjungų rūmų ant Tauro kalno sostinėje pardavimas.
Viešojo intereso gynimo galimybę vakar telefonu aptarė Vilniaus meras Artūras Zuokas ir generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
Vis dėlto A.Valantinas mano, kad mero pasirinkta forma telefonu pranešti apie galimą įstatymų pažeidimą nėra tinkama. Pareigūnas „Lietuvos rytui” leido suprasti, jog prokuratūra ir be miesto vadovų įsikišimo domisi su profsąjungų turtu susijusiais sandoriais.
Vadovu domisi teisėsauga
Praėjusį šeštadienį profesinių sąjungų „Solidarumas” koordinacinė taryba palaimino vadovybės sprendimą sudaryti rūmų ant Tauro kalno mainų sutartį.
Pagal ją bendrovė „Hermis fondų valdymas” už dalį rūmų profsąjungoms įsipareigojo suteikti kitas 3,8 mln. litų vertės darbo patalpas, išpirkti 5 mln. litų paskolą bei sumokėti daugiau kaip 10 mln. litų.
Sutartį su šia bendrove pasirašęs pastaruoju metu teisėsaugos pareigūnų akiratyje dėl galimo 5 mln. litų turto iššvaistymo atsidūręs laikinasis profsąjungos vadovas Petras Grėbliauskas aiškino, jog elgėsi teisėtai.
Anot P.Grėbliausko, jam net 2 mln. litų pavyko pagerinti Verslo investicijų projektų centro vadovo Darijaus Vilčinsko pasiūlymą. Šis pastato bendrasavininkis profsąjungoms likusią rūmų dalį siūlė išpirkti už 17 mln. litų.
Būtų sumokėjęs daugiau
D.Vilčinskui priklausė pirmumo teisė įsigyti parduodamą rūmų dalį, bet jis tvirtina, jog P.Grėbliauskas šią jo teisę ignoravo.
Verslininkas apie mainų sandorį sužinojo, kai tai jau buvo įvykę ir jis neturėjęs galimybės pagerinti savo ankstesnio pasiūlymo.
D.Vilčinskas „Lietuvos rytui” aiškino, kad už likusią Profsąjungų rūmų dalį būtų sumokėjęs ir 19 mln. litų, kuriuos pasiūlė „Hermis fondų valdymas”, ir netgi daugiau: „Visi puikiai supranta, kad toks pastatas vertingas tiktai vienose rankose”.
Verslininkas neslėpė, kad išskirtinėje sostinės vietoje esančius rūmus jis planavo nugriauti, tačiau tikino neketinęs ant Tauro kalno statyti gyvenamuosius namus.
Jo planuose buvęs daugiafunkcinis pastatas su kino, parodų, konferencijų salėmis.
Paskirties neleis pakeisti
Panašią rūmų viziją dėsto ir Vilniaus miesto savivaldybės vadovai.
Sostinės vicemeras Algimantas Vakarinas „Lietuvos rytui” vakar tvirtino, jog savivaldybė niekada nesutiks, kad būtų keičiama visuomeninė šio pastato paskirtis.
Dar 1994 metais miesto savivaldybė numatė, jog dabartinių Profsąjungų rūmų vietoje turėtų iškilti Tautos namai.
A.Vakarinas mano, kad šios idėjos dar nereikėtų laidoti, nors abejojo, ar savivaldybė pajėgtų iš privačių asmenų išpirkti pastatą.
Tačiau Vilniaus vicemeras teigė, jog rūmų šeimininkams nebus leidžiama keisti visuomeninės objekto paskirties: „Be to, mums atrodo, kad profsąjungos negali taip laisvai elgtis su joms Vyriausybės nutarimu perduotu turtu.
Mažų mažiausiai jos turėjo atsiklausti, ar gali parduoti rūmus”.
Prieš metus Konstitucinis teismas pripažino, jog profsąjungoms turtas buvo perduotas neteisėtai.
Atsikratė meno kolektyvų
Įvykiais ant Tauro kalno piktinasi ir Profsąjungų rūmuose nuo pat jų įkūrimo veikusio kultūros centro vadovas Vidas Kamaitis. Net 29 meno kolektyvus vienijantis centras buvo priverstas iš rūmų išsikelti pirma laiko.
V.Kamaitis aiškino, kad pagal įstatymus profsąjungos šiuose rūmuose turėjo penkerius metus glausti čia veikusius meno kolektyvus.
Šis terminas turėjo baigtis tik šių metų gegužę.
Tačiau, kultūros centro vadovo teigimu, P.Grėbliauskas ir buvusi „Solidarumo” lyderė, Seimo narė Aldona Balsienė pasistengė, kad kolektyvai rūmus paliktų gerokai anksčiau.
„Profsąjungos mums išjungdavo elektrą, šildymą, o prieš metus ir visai ėmė neįsileisti į rūmus”, – piktinosi V.Kamaitis.
Tadas Ignatavičius