Antradienį Seime vyko Narkomanijos prevencijos komisijos bei Sveikatos reikalų komiteto narių bendras susitikimas su Švedijos Parlamento Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto delegacija. Švedų delegacijos grupę domino Lietuvos sveikatos politikos klausimai, ypač užkrečiamų ligų, tarp jų ŽIV/AIDS kontrolė ir prevencija, taip pat alkoholio, narkotikų kontrolė ir šios srities politikos klausimai. Susitikime buvo pasidalinta šių sričių patirtimi ir apsikeista nuomonėmis.
Pasak Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkės, Darbo partijos frakcijos narės Ramunės Visockytės, Lietuvą labiausiai domino Švedijos narkomanijos prevencija, narkotikų kontrolė, asmenų (ypač vaikų ir jaunimo), priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų, gydymo, psichosocialinės reabilitacijos paslaugų bei reintegracijos sistema. Švedų parlamentarai teigė, kad jų šalyje viskas reglamentuojama įstatymais, o ne Vyriausybės nutarimais ar ministro įsakymais. Švedijos visų politinių partijų parlamentarai vieningai ir griežtai pasisako prieš narkotikų legalizavimą bet kokia forma.
„Švedų parlamentarai pasakojo apie plačiai išvystytą paslaugų sistemą vaikams narkomanams, kuri finansuojama valstybės lėšomis. Ir galime tik apgailestauti, kad Lietuva iki šiol neturi net ilgalaikio reabilitacijos centro, kurį finansuotų valstybė”, – teigia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Mūsų šalyje Seimas formuoja narkotikų kontrolės politiką, kurią turi įgyvendinti Vyriausybė pagal Seimo priimtus įstatymus, rezoliucijas, programas. 2003 m. kovo 18 d. yra priimta Seimo rezoliucija dėl narkotikų kontrolės politikos, kurioje griežtai pasisakoma prieš mėginimus legalizuoti narkotikus ir prieš politiką, skatinančią narkomanijos plitimą.
„Paskutiniais duomenimis tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva pagal sintetinių narkotikų nelegalią gamybą užima ketvirtą vietą. Tai Švedijos delegacijos nariams kelia didžiulį susirūpinimą, nes gerai organizuotos nusikalstamos grupuotės didžiąją dalį Lietuvoje pagamintų sintetinių narkotikų gabena į Skandinavijos šalis, taigi ir į Švediją. Be to, Lietuva yra tranzitinė šalis, per kurią narkotikai iš Rytų keliauja į Vakarų Europą. Mūsų šalies teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijos turėtų labai intensyviai dirbti bei bendradarbiauti su švedų institucijomis, kad kuo mažiau narkotikų patektų į abiejų šalių ir visos Europos rinką”, – tvirtina R. Visockytė.