Mokyklos globon patikėti paaugliai nesijaučia saugūs nuo bendraamžių reketo ar smurtinių išpuolių. Socialiniai pedagogai tvirtina, jog šiomis dienomis dėl mokytojų budrumo slopinamos muštynės mokyklose yra retas reiškinys, tačiau ima vyrauti psichologinis smurtas, o smurtaujama silpnesnius gąsdinant šiurkščiais žodžiais. Tarp moksleivių plinta ir nauja reketo forma – kai pasiskolinama visam laikui.
Kreipiasi ne visi
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos prevencijos skyriaus nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos poskyrio viršininkės Violetos Girtavičienės teigimu, reketo bei smurto mokymosi įstaigose problema egzistuoja ir yra latentinė, nes ne visi nukentėjusieji nuo reketo atvejų kreipiasi į policiją.
„Dažniausiai tokie atvejai išsiaiškinami tik tada, kai sumuštas vaikas patenka į ligoninę. Tiriant aplinkybes paaiškėja, jog buvo prievartaujamas turtas, daiktai ar užaugusios skolos. O dėl konkrečių atvejų tėvai nėra linkę kreiptis, kadangi, jei reketo situacija vyksta mokymo įstaigoje, jos dažniausiai ir bando spręsti problemą viduje, neįveldamos policijos”, – teigė V. Girtavičienė.
Anot jos, moksleiviai dažniausiai žalojami sumušimais – galvos sutrenkimais, smūgiais į veidą, į paširdžius, į apatinę kūno dalį. Neretai diagnozuojamas smegenų sukrėtimas.
Baiminasi prabilti
Klaipėdos turizmo mokyklos socialinė pedagogė Ingrida Petrauskienė pastebi, kad reketas, prievarta yra ypač būdingi mažesniųjų klasių moksleiviams.
„Mūsų mokykloje tokių problemų nėra, nes joje mokosi vyresnio amžiaus jaunimas, tačiau, kiek man žinoma iš pokalbių su savo vaikais, bendrojo lavinimo mokiniais, kolegomis socialiniais pedagogais, tokios bėdos tikrai egzistuoja. Prašoma pinigų, telefonų. Ir vaikai labai nedrąsiai apie tai kalba, nes bijo, nepasisako net savo tėvams. Tik kai jau nukenčia, kai jau prispaudžia problema ir kai jie būna paklausti, kur yra telefonas, tik tada jie pasako”, – aiškino socialinė pedagogė.
Simuliuoja smurtą
„Smeltės” vidurinės mokyklos psichologė Lina Kantautienė tikino, kad šioje mokykloje reketo ar smurto nėra. „Po kiek laiko išaiškėja, jog tai būna tik priedanga, pavyzdžiui, mokyklos nelankymo. Moksleivis sako negalintis ateiti į pamokas, nes jį reketuoja, nors tas, kuris skundžiasi, būna penkis kartus sunkesnis bei didesnis tiek fiziniu, tiek psichologiniu aspektais”, – teigė psichologė L. Kantautienė.
Psichologė pastebi, jog šiuo metu viena iš populiaresnių reketo formų yra skolinimas. „Manyčiau, kad taip pridengiamas reketas – esu vyresnis dviem klasėmis, turiu daug draugų, ir tu matai, kaip aš rūkau ar gyvenu kaimynystėje, tai tu man paskolink. O jaunesnis nedrįsta nepaskolinti. Vėliau niekas tos skolos negrąžina”, – pasakojo psichologė.
Anot jos, mokykla dažnai tampa vieta, kurioje tvarkomi už mokyklos sienų pradėti reikalai. „Vėliau vienas kitą gaudo, kad atimtų tuos pinigus, „išsimuštų” savo duoklę”, – teigė L. Kantautienė.
Prašoma picų
„Smeltės” vidurinės mokyklos socialinė pedagogė Liucija Daukšienė patikino, jog šioje mokykloje tikrojo reketo nėra. „Mūsų mokykloje nėra buvę, kad neštų duoklę iš namų. Mes dirbame su rizikos grupe, problematiškais vaikais ir tą informaciją vis dėlto mes pirmi ir sužinome”, – teigė socialinė pedagogė.
Anot psichologės L. Kantautienės bei socialinės pedagogės L. Daukšienės, mainų ar skolinimosi forma dažniausiai pasisavinami mobilieji telefonai, žaidimai, kompaktiniai diskai, net picos. „Tiesioginis daikto paėmimas yra daug populiaresnis nei reikalavimas jį atiduoti”, – pastebėjo psichologė L. Kantautienė.
„Smeltės” vidurinėje mokykloje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog vidutiniškai saugūs jaučiasi beveik visi moksleiviai, berniukai dažniau patiria smurtą negu mergaitės, tačiau berniukai ir patys daugiau smurtauja.
Konfliktai gesinami
Specialistės neslepia, jog mokykloje įsiplieskia ir konfliktai. „Kaip ir kiekvienoje mokykloje. Bet mes juos irgi gesiname. Pertraukų metu reaguojame labai greitai, kadangi kiekvieną pertrauką koridoriuose budi mokytojai”, – pasakojo socialinė pedagogė L.Daukšienė.
Psichologės L.Kantautienės teigimu, labiausiai konfliktiški būna moksleiviai septintoje, aštuntoje klasėse. „Penktokai būna ramesni, šeštokai – drąsesni, o devintoje klasėje ta emocinė banga vėl rimsta. Viena iš priežasčių galėtų būti brendimo amžius, kai reiškiasi lytiškumas, ir žmogus blogai jaučiasi savo kūne, atsiranda raumenys, neaišku, kaip su jais elgtis. Dirbdama aštuonerius metus pastebėjau, jog dabar tokių muštynių, kokios būdavo anksčiau, kai du pešasi, o kiti stebi sustoję ratu, nebėra, todėl, kad labai daug budinčių mokytojų. Mokyklos sprendžia šią problemą budėjimu”, – pasakojo psichologė L. Kantautienė.
Gilinasi į situaciją
Liudviko Stulpino pagrindinės mokyklos vyresnioji socialinė pedagogė Ginta Skuodienė dienraščiui teigė, kad vaikai tokį bendravimo modelį atsineša iš aplinkos. Ji neskuba teisti blogai besielgiančių moksleivių, pirmiau stengiasi įsigilinti į kiekvieno vaiko individualią situaciją, nes smurtas yra rezultatas. Svarbu žinoti ir motyvus, ir priežastis, kodėl vienas ar kitas vaikas taip pasielgė.
„Kuršių” vidurinės mokyklos pavaduotoja ugdymui Irena Rakuceva neslėpė, jog prieš trejetą metų šioje mokykloje buvę reketo atvejų, tačiau šiuo metu tokių atvejų nepasitaiko dėl aktyviai vykdomų prevencinių priemonių. Pavaduotoja ugdymui I.Rakuceva įsitikinusi, kad, esant tokiai situacijai, mokiniai patys nedelsdami praneštų, kadangi mokykloje vyrauja demokratiškas mokinių bei mokytojų bendravimo modelis.
Grasina žodžiais
„Smeltės” vidurinės mokyklos moksleivė Rūta Petraitytė „Klaipėdai” pasakojo, kad iš kai kurių jos draugų vyresnių klasių moksleiviai reikalauja duoklių. Jų neatnešus, grasina susidoroti. „Priėję sako: „Atiduok pinigus, nes bus tau kitą dieną blogai” arba „Nepamatysi kitos dienos”, – pasakojo moksleivė.
Rūta teigė, jog apie tai vaikai dažniausiai pranešantys mokytojoms. „Kai kurie nepasisako, tai ir neša, kad tiktai nieko nepadarytų, – teigė penktokė. – Tokių prašo, kurie vieni vaikšto, mato, kad neturi draugų, žino, kad nelabai kam gali pasiskųsti.”
Neringa Maciūtė