Su Vladimiru Prudnikovu vakar susitiko Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis ir Kauno dramos teatro vadovė Ina Pukelytė
Du reikšmingi miesto kultūros „banginiai” – muziejus ir teatras, sulaukę valstybės paramos, atsinaujina. Dramos teatro rekonstrukcija jau įsibėgėjusi, o prieškariu statyto dailės muziejaus rimtesnė renovacija tik prasidės.
Pradės nuo stogo
„Kultūros ministrui pristatėme Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus pastato V.Putvinskio g. 55 rekonstrukcijos projektą. Šiam garsaus architekto Vlado Dubeneckio suprojektuotam statiniui jau per septyniasdešimt metų, o jis dar nematė rimtesnio remonto”, – sakė muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.
Rekonstrukcijos projektą parengė kaunietė architektė Gražina Janulytė-Bernotienė, su kuria muziejus jau bendradarbiavo, kai pagal jos sumanymą buvo moderniai atnaujintas Čiurlionio kūrinių galerijos pastatas.
„Žinoma, su ministru kalbėjome ir apie pinigus. Tokio reikšmingo paveldinio pastato sutvarkymui jų prireiks daug – specialistų apskaičiavimu, maždaug 26 milijonų litų. Kada rekonstrukcija būtų pabaigta? Apie terminus avansu kalbėti sunku, nes darbų sparta bus tiesiogiai susijusi su finansavimu. Šiemet gauname 3 milijonus litų. Už tuos pinigus pirmiausiai dengsime naują muziejaus stogą, nes jo būklė apverktina. Artimiausiu metu skelbsime konkursus, ir pavasariop prasidės darbai. Susitikimas su kultūros ministru nuteikė optimistiškai – jis labai dėmesingai ir supratingai gilinosi į muziejaus rekonstrukcijos reikalus”, – tuoj po susitikimo pasakojo „Kauno dienai” O.Daugelis.
Reikia papildomų lėšų
Pagal architekto Algimanto Kančo projektą rekonstruojamas Kauno dramos teatras dabar išgyvena ryškių materialių permainų laiką. Po laikinų nepatogumų ir teatralai, ir žiūrovai pajus daug privalumų: atsiras papildomos erdvės, moderni scenos įranga, repeticijų kambariai, kamerinė salė palėpėje, į kurią kels liftas. Vietoj kasų įsikurs teatro kavinė, žvelgianti į Laisvės alėją.
„Mes labai sėkmingai panaudojame teatro rekonstrukcijai skiriamas lėšas. Šiemet mums iš biudžeto šiam tikslui teko 3 milijonai litų, bet statybininkai galėtų darbų padaryti ir už didesnę sumą. Todėl pokalbyje su kultūros ministru prašiau, kad birželį, koreguojant biudžetą, rekonstrukcijos reikmėms skirtų papildomą finansavimą. Jeigu šiais metais gautume dar 3 milijonus litų, įkurtuvės rekonstruotame pastate priartėtų greičiau”, – sakė Dramos teatro vadovė Ina Pukelytė.
Įsileistų į nenaudojamus plotus
Kauno dramos teatras vienintelis Lietuvoje, be pagrindinės scenos, turi tiek daug papildomų vaidybos aikštelių. 1990 metais teatrui buvo atiduoti buvusio kailių fabriko pastatai kieme iš Kęstučio gatvės pusės. Čia įrengtose salėse vaidinti tokie garsūs spektakliai kaip „Smėlio klavyrai”, „Heda Gabler”. Tačiau, brangstant pastatų išlaikymui, 2 tūkstančiai kvadratinių metrų papildomo ploto Dramos teatrui tapo galvosūkiu.
„Reikia galvoti apie viso kieme esančių pastatų komplekso sutvarkymą ir naudojimą kultūros reikmėms. Kadangi teatro steigėja yra Kultūros ministerija, ji valdo ir pastatus. Kauno savivaldybė galėtų prisidėti prie jų remonto, tačiau šios investicijos privalo turėti motyvą. Mes vieni visko neaprėpiame. Manau, kad šiais pastatais galėtų naudotis ir kitos mieste esančios kultūros ir meno įstaigos, bet su sąlyga, kad viso komplekso operatoriumi išliktų Dramos teatras. Šią problemą svarstėme su ministru. Artimiausiu metu ją turėtų aptarti visos suinteresuotos pusės bei Savivaldybė. Tikimės rasti optimaliausią variantą, nes miesto centre esančios ir kultūrine trauka jau paženklintos salės neturėtų stovėti tuščios”, – kalbėjo Ina Pukelytė.