Praėjusį penktadienį naktiniame klube „Global” šiurpinančiu „electro” skambesiu ir aštriais lyg ašmenys roko garsais trio „Nesakyk Mamai” pjaustė slogią „klubinėtojų” nuotaiką, priversdami visus spiegti iš pasitenkinimo. Eektronikos pankais tituluojami Manfredas, Kim Vaild (Kym Wild) ir Mis Amerika (Miss America) šiuolaikinio jaunimo kultūros portalo Ore.lt skaitytojų pripažinti geriausiais 2005-ųjų didžėjais.
Jų prekiniu ženklu tampa nevaržoma laisvė, papuošta subtiliomis įvaizdžio detalėmis – nuogumas, grandinės ir degtinės butelis prie pulto.
– Kodėl pasirinkote tokį kolektyvo pavadinimą? Gal vaikystėje savo mamų labai bijojote?
– Na, kad ne. Savo mamų mes niekada nebijojome. Mūsų komandos pavadinimas su mamomis tiesiogiai nesusijęs. Tai emocija, kurią jauti tardamas žodžius: „Nesakyk Mamai”. Toks nuodėmės pojūtis.
– Kaip gimė projektas „Nesakyk Mamai”?
– Viskas prasidėjo legendinio klubo „Stereo 45” laikais. Kiekvienas turėjome savo išskirtinį supratimą apie muziką. Natūraliai progresavome ir vieną dieną sugalvojome, kad reikėtų kažką daryti su „electro” muzikos kultūra. Pradėjome groti ne todėl, kad norėjome būti didžėjai, o todėl, kad norėjome pasidalinti savo muzika su kitais.
– Sakoma, kad šiuo metu esate viena labiausiai su publika gebančių bendrauti didžėjų komanda. Išduokite šio recepto paslaptį.
– Šiaip kiekvieno žmogaus viduje gyvena didelis monstras, tačiau ne dažnas sugeba jį išlaisvinti. Mes jau bent kiek mokame tai padaryti. Turbūt todėl mums ir pavyksta užmegzti ryšį su žmonėmis.
– Formuojasi nuomonė, kad esate klubinė nuodėmė Lietuvos šokių muzikos padangėje, nes propaguojate tai, kas nepadoru. Išpažinkite savo nuodėmes.
– Mes esame tyriausi „klubinėtojai”. Norime, kad žmonės mūsų vakarėliuose nesislėptų po kaukėmis, o būtų tokie, kokie jie yra iš tikrųjų. O kas yra nepadorumas klube? Parodyti nuogą „papą” klube, tai yra nepadoru? Mums tai jokių problemų nesukelia.
– Kokios muzikos atstovais save laikote?
– Vienareikšmiškai galime atsakyti – esame roko muzikos atstovai.
– Jei pačiame vakarėlio įkarštyje, smagiai begrojant, dėl kokių nors nenumatytų priežasčių salėje stotų tyla, ką darytumėte?
– Rėktume… Jei neklystam, tai tokių atvejų, kai salėje stojo tyla, buvo net keletas. Svarbiausia yra nepasimesti ir tuo labiau nepradėti galvoti, kad viskas, vakarėlis baigėsi.
Pirmajame „Nesakyk Mamai” vakarėlyje apsilankę policijos pareigūnai išjungė mūsų aparatūrą. Džiugas nepasimetė, savo ausinių laidą perkišo į mikrofono lizdą ir pridėjęs prie ausinių mobilųjį telefoną paleido „New Order” kūrinio „Blue Monday” melodiją. Visi 600 salėje buvusių žmonių vėl ėmė šokti.
– Maloniausia staigmena, kurios teko sulaukti iš gerbėjų pusės?
– Moterys yra geriausia dovana, kurią galima gauti, ir jei jos lankosi mūsų vakarėliuose, vadinasi, yra susijusios su tuo, ką mes darome. O Manfredui turbūt maloniausia buvo, kai gavo marškinėlius, ant kurių puikavosi užrašas „Super Lover”.
– Blogiausias prašymas, kurį esate išgirdę grodami?
– „Deep Dish” kūrinys „Flashdance”. Mažiausiai keliasdešimt kartų šią kompoziciją yra prašę pagroti.
– Ar yra koks daiktas, kurį visada pasiimate į vakarėlį be savo įrangos?
– Šokoladukai, apelsinai, bananai, pienas – trumpai tariant, pasiimame valgyti, nes ilgai besilinksmindami žvėriškai išalkstame.