Profesinio sambūrio statusą turinčioje Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje įvardytas aukščiausio Kauno ateities statinio aukštis – 60 metrų
Vietų, kuriose Kaune siūloma statyti aukštuminius pastatus, sumažėjo. Tačiau vietas dangoraižiams ėmė siūlyti ne tik Aukštuminių pastatų išdėstymo mieste specialųjį planą rengiančios Savivaldybės įmonės „Kauno planas” atstovai, bet ir atskiri architektai bei verslininkai.
Todėl vakar pasigirdo kalbų, apgailestaujančių, kad taip ir nebuvo surengtas atviras dangoraižių koncepcijos konkursas.
Pateikė trijų pasiūlymų rinkinius
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje, kurios Savivaldybė vis dar neįteisina ir kuri kol kas egzistuoja tik kaip didžiausią autoritetą turinčių miesto architektų profesinis sambūris, vakar toliau buvo diskutuojama dėl būsimųjų aukštuminių pastatų.
„Kauno plano” atstovas Gediminas Šinkūnas pristatė tris alternatyvius pasiūlymus, kuriuose pažymėtos prioritetinės dangoraižių vietos.
Pirmasis: sukurti aukštesnių nei 30 metrų pastatų koncentraciją pietrytinėje miesto Centro dalyje ties M.K.Čiurlionio tiltu, Geležinkelio stotimi. O abipus Savanorių, Pramonės, Taikos prospektų, K.Baršausko gatvės, Žemaičių plento Šilainiuose, Europos prospekto ir Veiverių gatvės sankirtoje bei Vilijampolės gelžbetonio gamyklos teritorijoje aukštuminius pastatus išdėstyti tankiu linijiniu užstatymu.
Pagal antrąjį dangoraižių „daiginimo” scenarijų jie iškiltų miesto šiaurės vakarų kryptimi, aukštus pastatus grupuojant Vilijampolėje, Žemųjų Šančių šiaurinėje dalyje ir pagal periferinių centrų ašis.
Trečiajame pasiūlyme numatyta aukštuminius pastatus koncentruoti ties vakarine miesto plėtros zona ir periferinių centrų ašyse. Šiame variante išsiskiria dangoraižiams siūloma nauja teritorija Aleksote, Kėdainių trasos koridoriuje.
Užsiminė apie konkretų užsakovą
Savo pasiūlymą su pažymėtomis galimomis dangoraižių „salomis” trijose Vilijampolės vietose posėdžio metu dar pateikė architektas Gintautas Natkevičius. Architekto Algimanto Kančo studijos siūlymas Žaliakalnio ir Fredos šlaitus sujungti iš aukštuminių pastatų suformuota vertikalia ašimi taip pat projekto recenzentams iš vakaro nebuvo žinomas.
A.Kančo siūlymu, aukštuminių pastatų juostos galėtų nusidriekti abipus Savanorių prospekto ir nuo Aukštosios Fredos šlaitų pietų link. Architektas taip pat pateikė konceptualų savo projekto paaiškinimą: „Būtų suformuota šiaurės-pietų ašis ir atitaisyta asimetrija, atsiradusi miestui istoriškai vystantis iš vakarų į rytus”.
Jis taip pat pabrėžė, kad jo pasiūlymas – tai ne tik koncepcija, bet ir galimybės. Taip jis užsiminė ne tik apie esamą gerą teritorijos Aukštojoje Fredoje infrastruktūrą, bet ir apie egzistuojantį konkretų užsakovą, pasirengusį investuoti į šį projektą.
Pasigedo nurodymų savo teritorijai
Nekilnojamojo turto bendrovės „Būstuva” vadovas Edvardas Galvanauskas visuose alternatyviuose pasiūlymuose pasigedo savo vystomos teritorijos buvusios transporto įmonės teritorijoje Aukštuosiuose Šančiuose. „Mano teritorijoje nei siūloma, nei draudžiama statyti aukštuminius pastatus. Ką man daryti?” – klausė jis.
Anot G.Šinkūno, apie konkretų būsimųjų aukštuminių pastatų aukštį kalbėti dar anksti, šiuo metu vykdoma tik pradinė specialiojo plano rengimo stadija. Tačiau siūloma žemutinėje upės terasoje nestatyti aukštesnių nei 40 metrų pastatų, kas jie neiškištų „galvų” iš upės slėnio. Viršutinėje upės terasoje nepageidautini aukštesni nei 60 metrų statiniai, kad vizualiai neužgožtų Prisikėlimo bažnyčios, pasirinktos miesto aukštybine dominante.
„Jei jūsų teritorijoje arti nėra gyvenamųjų pastatų, prie kurių foninio aukščio tektų derintis, tada galite statyti bet kokio aukščio pastatus, bet ne aukštesnius nei 60 metrų”, – verslininkui aiškino G.Šinkūnas. 60 metrų – tai maždaug 20 aukštų pastatas.
Vienas projekto recenzentų, profesorius Algimantas Miškinis, pasiūlė aukštuminius pastatus jau dabar leisti statyti „Kauno plano” variantuose pasiūlytose vietose ties pagrindiniais įvažiavimais į miestą Šilainiuose, aukštutinėje Aleksoto dalyje ir periferinėje Savanorių prospekto zonoje. Šios teritorijos neturi įtakos istorinės miesto dalies ir Nemuno slėnio kompozicijai bei yra suformuotos sovietmečiu.
O kitas vietas, anot profesoriaus, dar reikėtų panagrinėti pasitelkus geriau nei dabar parengtą vizualinę tiriamąją medžiagą.
Žilvinė Petrauskaitė