Nors korupciją Lietuvos žmonės laiko trečia didžiausia visuomenine problema po mažų atlyginimų ir didelio nusikalstamumo, vilčių, kad padėtis šioje srityje pasikeis, yra nedaug.
Tokios išvados peršasi susipažinus su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu bendrovės „TNS Gallup” atliktu naujausiu sociologiniu tyrimu apie gyventojų ir verslo įmonių vadovų nuostatas, susijusias su korupcija.
Nepaisant absoliučios daugumos neigiamo požiūrio į kyšininkavimą, didesnė dalis respondentų atvirauja, jog susiklosčius tam tikroms aplinkybėms patys griebtųsi papirkinėjimo.
Kyšių potvynis
Vadinamasis korupcijos žemėlapis, bendromis jėgomis sukurtas „Transparency International” Lietuvos skyriaus ir „TNS Gallup” specialistų, paremtas 1009 gyventojų ir 519 verslo įmonių vadovų atsakymais į specialios anketos klausimus apie korupcijos lygį ir vaidmenį visuomenėje, jų asmeninę patirtį bei požiūrį į galimus šios problemos sprendimus.
Pasak „TNS Gallup” projektų vadovės Viktorijos Jonikovos, pastarąjį tyrimą lyginant su analogiškos apklausos 2004-aisiais rezultatais, dėmesį patraukia respondentų teiginys, jog kyšininkavimo mastai per pastaruosius penkerius metus „labai padidėjo”. Taip manančių verslininkų skaičius šoktelėjo nuo beveik 15 proc. iki 38 proc., o gyventojų – nuo maždaug 26 proc. iki 50 proc.
Itin pesimistiškomis nuotaikomis buvo persmelktos ir žmonių prognozės, kaip korupcijos paplitimas kis per artimiausius trejus metus: 43 proc. apklaustųjų numato tolesnį kyšininkavimo augimą ir tik 17 proc. mano, kad korupcijos mastas sumažės.
Kiek šviesiau ateitį vertino įmonių vadovai – 33 proc. jų pareiškė laukią dar didesnio korupcijos suvešėjimo, tačiau 30 proc. vylėsi, kad ši problema per artimiausius trejus metus turėtų sumažėti.
Po beveik trečdalį gyventojų ir verslininkų mano, kad korupcijos lygis išliks nepakitęs.
V.Jonikovos teigimu, spontaniškai vardydami institucijas, kurios yra „labiausiai korumpuotos Lietuvoje”, respondentai dažniausiai minėjo šešis „lyderius”: ligonines, policiją, Seimą, teismus, Vyriausybę ir savivaldybes. Įmonių vadovų ir gyventojų vertinimuose skyrėsi tik šių įstaigų eiliškumas.
Verslininkams labiausiai įstrigęs policijos (38 proc.), teismų (35 proc.), sveikatos apsaugos institucijų (34 proc.), savivaldybių (31 proc.), Seimo (30 proc.) ir Vyriausybės (24 proc.) atstovų elgesys. Tuo tarpu gyventojai teigė esą labiausiai nusivylę medikais (58 proc.), policija (47 proc.), Seimu (37 proc.), teismais (36 proc.), Vyriausybe (24 proc.) ir savivaldybėmis (21 proc.).
Lyginant atskirų valdžios šakų korumpuotumo vertinimus su 2002-ųjų bei 2004-ųjų tyrimų duomenimis, ženkliai išaugo Seimo, Vyriausybės (abiejų maždaug dvigubai) bei teismų vertinimas kaip „labai korumpuotų”. Taip pat fiksuojama ir akivaizdžiai sumažėjęs Prezidentūros korumpuotumo vertinimas, lyginant su 2004-ųjų pavasariu. Manoma, kad šios institucijos autoritetas kilstelėjo pasibaigus su Rolandu Paksu susijusiam skandalui.
Pasak tyrimo autorių, bene didžiausia ir maloniausia permaina vertinant kyšininkų lizdus yra ta, kad iš korumpuočiausių institucijų sąrašo viršūnės dingo Valstybinė mokesčių inspekcija. Panašiai palankiai apklaustieji vertino Generalinę prokuratūrą, žiniasklaidą, aplinkosaugos ir švietimo institucijas.
Praėjusių metų Lietuvos „korupcijos žemėlapyje”, be kita ko, buvo skaičiuojami kyšininkavimo indeksai, leidžiantys sugretinti institucijas pagal kyšių prievartavimo, kyšių mokėjimo dažnį ir kyšių efektyvumą. Lietuvos gyventojai teigia, kad jiems dažniausiai apie norą gauti kyšį leido suprasti kelių policijoje, respublikinėse bei vietinėse ligoninėse, apskričių viršininkų administracijose, automobilių techninių apžiūrų centruose. Apklausos dalyviai liudija, kad šiose institucijose jie dažniausiai ir kyšininkavo. Absoliutūs korupcijos čempionai yra kelių policininkai, kuriems kyšius mokėjo 52 proc. su jais tvarkiusių reikalus gyventojų bei 40 proc. su jais tvarkiusių reikalus įmonių vadovų.
„Juodųjų” pinigų kasdienybė
„TNS Gallup” projektų vadovė V.Jonikova, kalbėdama apie kyšių davimo praktiką Lietuvoje, pastebėjo įdomią detalę – daugelio anoniminių išpažinčių metu nurodyti pinigų kiekiai, skirti pareigūnų ar valdininkų papirkimui, sutampa su litų banknotų nominalais. Pavyzdžiui, 46 proc. gyventojų teigė, kad „susitarti” su kelių policijos pareigūnais pavyko „tarpininkaujant J.Basanavičiui”, t.y. duodant 50 litų kyšį. 55 proc. poliklinikose apsilankiusiųjų dėmesingumo ieškojo naudodami 100 litų banknotus. 26 proc. respondentų teigimu, respublikinių ligoninių „tarifas” – 200 litų, o Techninių apžiūrų centrų – 100 Lt.
Šiek tiek didesnius kyšius dažniausiai duoda verslo žmonės, kurie policininkams paprastai siūlo 100 Lt (46 proc.) banknotus, 200 Lt – savivaldybių klerkams (27 proc.), priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnams – 100 Lt (72 proc.). Maždaug 14 proc. įmonių vadovų teigė, jog tvarkydami reikalus savivaldybėse jie kyšiams aukoja po 2000 Lt ar didesnes sumas.
Praėjusių metų Lietuvos „korupcijos žemėlapio” duomenimis, didžiausi duoti kyšiai siekė 40 tūkst. litų. T.y. gerokai mažesni skaičiai, nei ankstesniais metais. Antai 2002-aisiais atlikto analogiško tyrimo metu užfiksuota, jog dviejų įmonių direktoriai buvo davę net 2 milijonų litų vertės kyšius, o dar vienos bendrovės vadovas prisipažino, jog problemų sprendimas kainavo 1 milijoną litų.
Tačiau ir anksčiau, ir dabar tyrimo dalyviai teigė, kad kyšis padeda efektyviai išspręsti problemas, todėl prisipažino ketiną ateityje, esant poreikiui tokiu būdu „išspręsti” problemą, duoti kyšį.
Pasak „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovo Ryčio Juozapavičiaus, kiek optimistiškiau nuteikia tik tai, kad didžioji dalis jaunosios kartos (15-29 metų) atstovų netiki, jog kyšis gelbsti. Blaiviau į šią problemą žiūri ir verslo žmonės. 2004-aisiais į klausimą „ar duotumėte kyšį?” teigiamai atsakė 67 proc. įmonių vadovų, o pernai šis skaičius smuktelėjo iki 55 proc.
Tyrimo metu užfiksuota, kad per paskutiniuosius penkerius metus 48 proc. gyventojų ir 37 proc. verslininkų yra davę nors vieną kyšį. Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį davė 26 proc. gyventojų ir 20 proc. įmonių vadovų.
Tarp labiausiai kyšininkaujančių įmonių išsiskiria statybų įmonės, įmonės, turinčios nuo 11 iki 50 darbuotojų, bei įmonės, kurių 2004 metų apyvarta buvo nuo 1 mln. iki 5 mln. Lt.
Dvigubų standartų era
„Transparency International” Lietuvos skyriaus ekspertas profesorius Aleksandras Dobryninas, komentuodamas pokyčius Lietuvos „korupcijos žemėlapyje” per pastaruosius metus, pripažino, kad jokių stebuklų neįvyko.
„Didžioji dalis žmonių korupciją smerkia, laiko ją kliūtimi verslui, bet neketina atsisakyti šio problemų sprendimo būdo. T.y. susiduriame su tam tikru paradoksu ar dvilypiu žmonių gyvenimu – jie smerkia kyšininkavimą apskritai, tačiau sau nėra linkę taikyti tų pačių vertinimo standartų”, – pastebėjo A.Dobryninas.
Panašiai kalbėjo ir STT direktorius Povilas Malakauskas, atkreipęs dėmesį, jog tik 1,9 proc. Lietuvos žmonių asmeniškai prisiima atsakomybę dėl korupcijos paplitimo. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad tik pastarajame tyrime Kaunas buvo priskirtas prie vietų, kur kyšiais sąlyginai dažnai mėginama spręsti įvairias problemas.
„Ankstesnių metų Lietuvos „korupcijos žemėlapiuose” Kaunas tarsi nefigūravo, nors, mūsų tarnybos duomenimis, tai buvo vienas problemiškiausių miestų. Mėgindami suvokti, kodėl taip yra, priėjome prie paradoksalios išvados, kad nuo sovietmečio laikų „spekuliantais” garsėjusiame Kaune valdininkų paslaugos už pinigus tapo norma. Panašu, kad žmonės kyšininkavimo kaip problemų sprendimo būdo nelaiko nusikaltimu. Ko gero, norint sužinoti realią padėtį reikėtų keisti tyrimo metodiką ir kitaip formuluoti kai kuriuos klausimus”, – samprotavo STT vadovas.
„Nors pastarojo tyrimo išvadose yra tam tikrų teigiamų permainų, apibendrinanti išvada peršasi viena – mes tebeklimpstame į korupcijos liūną”, – sakė „Transparency International” Lietuvos skyriaus ekspertas.
Tuo tarpu P.Malakauskas teigė manąs, kad padėtis yra geresnė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Detalizuojant kai kuriuos dalykus pasirodo, jog teiginiai „visi korumpuoti”, neturi realaus pagrindo.
„Kita vertus, aiškindami, kodėl patys neduotų kyšio, tik 12 proc. žmonių nurodo, jog to neleidžia jų įsitikinimai, ir vos 3 proc. – jog taip pažeistų įstatymus. Tai gana liūdnas vaizdas”, – pastebėjo STT vadovas.
Kalbėdamas apie galimus problemos sprendimo būdus jis pirmiausia teigė, jog būtina keisti ne tik visuomenės savimonę, bet valstybės administravimo principus.
„Neturėkime iliuzijų – medikai ims, nes, po dešimties metų mokslų gaunant 800 litų, neįmanoma išlaikyti šeimos. Arba jeigu verslininkas nusiperka už porą milijonų litų sklypą Vilniaus centre ir jeigu jam sudaromos kliūtys ten pastatyti viešbutį, jis negali to padaryti per metus arba dvejus, o jeigu pinigus pasiskolino ir negali grąžinti, jis duos kyšį. Duos, kol bus įvarytas į kampą ir verčiamas žaisti pagal tokias taisykles”, – dėstė P.Malakauskas.
Renaldas Gabartas