Kauno centre daugėja pastatų, nuo kurių krenta tinkas, balkonų detalės.
Nors daugelis butų yra privatizuoti, gyventojai iki šiol mano, kad namų fasadų remontas – valdžios rūpestis.
Tačiau Savivaldybė neketina mokesčių mokėtojų pinigais remontuoti privačių valdų.
Gyventojai nenori net kalbėti
Pats ryškiausias šios situacijos pavyzdys – Laisvės alėjoje 110 numeriu pažymėtas namas (šalia Zoologijos muziejaus). Šis daugiabutis kelia grėsmę jau keletą metų – nuo jo sienų ir balkonų krenta tinkas.
„Nieko nežinau. Kai butus privatizavome, nebuvo kalbos apie balkonų, sienų remontus. Tegul Savivaldybė remontuoja”, – nesileido į kalbas viena namo gyventoja. Kita moteris, paklausta, ką mano apie nuo sienų krintantį tinką, apsimetė, kad ji šiame name iš viso negyvena.
Laisvės alėjoje praeivių paklausėme, kas, jų manymu, turėtų atsakyti, jeigu nuo sienos nutrupėjęs tinkas sužalotų žmogų? Šis klausimas daugeliui buvo per sunkus.
„Žinoma, baisu pro čia eiti. Kas atsakytų už nelaimę? Turbūt tie, kam priklauso butai”, – svarstė kaunietė Vanda Degutienė.
„Kai ką nors kokia plyta užmuš, o teismas priteis sumokėti šimtą tūkstančių litų ar daugiau, gyventojai supras, jog savo pastatą prižiūrėti būtina”, – sakė užkalbintas teisininkas, nenorėjęs skelbti pavardės.
„Jei įvyks nelaimė – atsakys savininkai”, – nedvejodamas atsakė Kauno savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus administravimo poskyrio vedėjas Algimantas Andriulevičius.
Anot jo, jeigu savininkas vienas – nelaimės atveju atsakytų jis. „Jeigu kalbame apie bendrąją dalinę nuosavybę, už pastato priežiūrą atsako bendrija arba administratorius. Administratoriaus pareiga yra nustatyti avarinę situaciją, tačiau kitus darbus turės apmokėti savininkai pagal faktines išlaidas. Kol Centre administruojančios įmonės dar nėra, kai kurias funkcijas vykdo Santakos butų ūkis”, – paaiškino jis.
Svarstė ir prievartinį būdą
Kaune visiems daugiabučiams namams (išskyrus namus, kuriuose įsteigtos daugiabučių namų savininkų bendrijos arba kurių savininkai tarp savęs yra sudarę jungtinės veiklos sutartį namui prižiūrėti) iki liepos 1 d. turi būti paskirtos bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo įmonės (administratoriai). Artimiausiu metu bus paskelbta ir įmonė, kuri administruos Centro seniūnijoje.
Anot A.Andriulevičiaus, Savivaldybė jau ieškojo būdų, kaip išspręsti Laisvės alėjos 110 namo problemą. „Tačiau savininkai kategoriškai atsisako prisidėti prie pastato, kurio visi butai privatizuoti, renovavimo. Jie nori, kad tai padarytų Savivaldybė savo lėšomis todėl, kad pastatas stovi miesto centre. Gyventojai netgi aiškino, kad namo neremontuos, nes jis esą nekokybiškai pastatytas. Prieš porą metų Savivaldybė apskaičiavo, kad namo fasado remontas kainuotų nuo 240 iki 430 tūkstančių litų. Dabar tai atsieitų brangiau. Ten iš tiesų daug darbo, nes apdaila atlikta nekokybiškai”, – sakė jis.
Anot A.Andriulevičiaus, miesto Taryba netgi svarstė, ar nereikėtų skirti Savivaldybės lėšų šio namo remontui. „Suprantama, kad tam nepritarta. Buvo kita idėja, kad butų ūkio įmonė skirtų visą remontui reikalingą sumą, o paskui ją prisiteistų iš gyventojų. Šiam keliui prieštaravo teisininkai, nes Santakos butų ūkis nėra tikrasis administratorius, todėl bylos būtų pralaimėtos”, – aiškino specialistas.
Pasak A.Andriulevičiaus, dabar gyventojai butų ūkio įmonei moka eksploatacinį mokestį, iš surinktų pinigų atliekamas tik smulkus, bet ne kapitalinis remontas. „Naujas administratoriaus galės priverstinai rinkti kaupiamąsias lėšas, kurias skirs didesniam remontui. Nenorintieji, kad namais rūpintųsi Savivaldybės paskirtas administratorius, gali įsteigti daugiabučio namo bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir patys rūpintis savo būstu”, – aiškino jis.
Privatizuoti ne tik butai
Kauno mieste yra per 5100 daugiabučių namų, iš kurių tik 1320 yra įsteigę daugiabučių namų savininkų bendrijas, besirūpinančias savo namų priežiūra. Likusių namų bendrosios nuosavybės priežiūrą atlieka Savivaldybės įmonės, dėl kurių darbo kokybės nuolat sulaukiama skundų.
Dalis gyventojų jau pamiršo, kad, privatizavus butus daugiabučiame name, kartu privatizuoti ir bendrojo naudojimo objektai – pamatai, sienos perdenginiai, stogas, balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys, bendroji inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos (laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai). Šios nuosavybės priežiūros prievolę patalpų bendraturčiams, iš jų – ir Savivaldybei, nustato Civilinis kodeksas proporcingai nuosavybės daliai.
Savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros komisijos narė Vida Budvytienė sakė, kad žmonės nesuvokia, kad jie patys atsako už savo turtą. „Jeigu Savivaldybė duotų pinigų vieno namo remontui, tada imtų prašyti ir kiti, o lėšų trūksta”, – sakė ji.
Mokės papildomą mokestį
Savivaldybės komisija apžiūrėjo beveik 60 fasadų, kurie kelia didžiausią grėsmę saugumui ir gadina miesto vaizdą. „Nuspręsta apklausti namų savininkus, ar jie sutiktų savo lėšomis remontuoti fasadus, Savivaldybei prisidedant už neprivatizuotus butus. Santakos butų ūkis apklausė Karaliaus Mindaugo prospekto 29, 31, 32, 33, 34 namų ir Kęstučio gatvės 57 namo gyventojus. Pritarimo nesulaukta. Mažai gyventojų apskritai grąžino anketas. Namų bendraturčiai nenori arba negali prisidėti prie pastatų remonto. Po šio eksperimento nematome prasmės rengti apklausas kituose namuose”, – sakė V.Budvytienė.
Ji irgi priminė, kad naujieji administratoriai rinks kaupiamąjį mokestį darbams, kurie nebus numatyti nuolatinės techninės darbų priežiūros darbų sąraše. „Kai namas sukaups reikalingą sumą, galės atlikti remontą”, – sakė pašnekovė.