Vakar atlikus šį pirmadienį uostamiestyje mirusio užsieniečio jūreivio skrodimą dėl įtariamo paukščių gripo, paaiškėjo, jog vyriškis mirė nuo miokardo infarkto.
Neviršijo kompetencijų
Beje, galimą paukščių gripą uostamiestyje mirusiam jūrininkui įtarusi greitosios pagalbos gydytoja Gražina Rimkevičiūtė savo pačios nustatytą pirminę mirties priežastį atšaukė dar neatlikus tyrimų.
Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties (GMPS) vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis vakar paklaustas, ar jo darbuotoja elgiasi atsakingai – ryte paviešindama, o tos pačios dienos vakare jau paneigdama prielaidą dėl galimo paukščių gripo uostamiestyje, pabrėžė, jog gydytoja neviršijo savo kompetencijų.
Pasak R. Juodviršio, greitosios pagalbos gydytoja nuomonę pakeitė, remdamasi visuomenės sveikatos specialistų, įvertinusių epidemiologinę situaciją, išvadomis.
„Vakarų ekspresas” jau rašė, kad pagal iškvietimą vasario 6-ąją į AB Vakarų laivų gamyklos teritoriją atskubėjęs greitosios pagalbos medikų ekipažas užsieniečiui, dirbusiam laive „Ocean Wind” virėju, konstatavo biologinę mirtį.
Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties (GMPS) gydytoja Gražina Rimkevičiūtė, remdamasi įgulos narių parodymais, ir tuo, jog vyriškis valgį ruošė iš vištienos, padarė prielaidą neva 61-erių metų Indijos pilietis Rafigue Shaikh sirgo paukščių gripu.
Šiai pavojingai infekcijai būdingi plaučių uždegimo, kuriuo, kaip pradžioje buvo spėjama, nuo praėjusio penktadienio sirgo jūreivis, simptomai.
Skrodimas – vienintelis būdas išsiaiškinti, ar jūreivis nebuvo užsikrėtęs paukščių gripo virusu. Tai Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nurodymu nedelsiant privalėjo padaryti teismo ekspertai.
Tačiau be raštiško laivo „Ocean Wind” kapitono sutikimo vakar ryte klaipėdietis teismo ekspertas Gintautas Paulikas atsisakė daryti skrodimą prieš dvi dienas mirusiam jūreiviui iš Indijos, kuriam greitosios pagalbos medikai nustatė pirminę mirties priežastį – paukščių gripą.
„Indija ir Panama, su kurios vėliava plaukioja „Ocean Wind”, nepriklauso Europos Sąjungai, o tai reiškia, jog lavono skrodimui atlikti reikalingas raštiškas laivo kapitono sutikimas – mat jis šiuo atveju yra ambasadorius Lietuvoje, – atsisakymo priežastį, kodėl nebus liečiamas mirusysis, „Vakarų ekspresui” nurodė G. Paulikas.
Ekspertas tikino, kad atlikęs skrodimą šiam užsieniečiui jūrininkui, sukeltų tarptautinį skandalą. „Teismo medicinos instituto Klaipėdos ekspertizės skyriui būtų pateiktas ieškinys, kurio suma siektų milijonus litų”, – dienraščiui situaciją komentavo G. Paulikas.
Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spaudai Palmyra Martinkienė vakar priešpiet patikino, kad skrodimą, grįžęs iš Tauragės, atliks Klaipėdos ekspertizės skyriaus vadovas Diomenas Vitkus.
Prokuratūros atstovė spaudai sykiu dienraštį informavo, kad šiuo ekstremaliu atveju nereikalingas raštiškas kapitono sutikimas – juoba kad jūrininkui mirtis buvo konstatuota ne laive, o uosto teritorijoje.
Vakar gerokai po pietų teismo ekspertas D. Vitkus skubos tvarka atliko skrodimą, kuris parodė, jog jūreivis mirė nuo miokardo infarkto.
Pavadino pratybomis
Iki paaiškėjo jūreivio mirties priežastis, panika dėl uostamiestyje galimo paukščių gripo buvo kilusi ne tik Lietuvoje, bet ir kaimynėse šalyse. Vakar į „Vakarų ekspresą” elektroninius laiškus siunčiantys kaliningradiečiai teiravosi, kokių saugumo priemonių imtasi mieste, kad virusas grėsmingai neišplistų.
„Paukščių gripas neperduodamas žmogaus žmogui, tad jis neturi jokių šansų išplisti, – kol nebuvo atliktas skrodimas vakar dienraščiui padėtį komentavo Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė. – Pastarasis virusas žmonėms taptų pavojingas tik tada, jeigu mutuotų. Dabartinė sumaištis dėl galimo paukščių gripo viso labo yra labai geros pratybos, parodančios mūsų spragas.”
Jūratė Mazajeva