Dėl išguito universiteto – užkulisių kova

Skleisti demokratiją Baltarusijoje užsimojusiems mūsų šalies politikams iškilo netikėtų kliūčių.

Paskutiniu žemyno diktatoriumi vadinamo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimas 2004 metais uždarė Europos humanitarinį universitetą, todėl aukštąją mokyklą baltarusių studentams buvo ketinama įsteigti Lietuvoje.

Tam iš esmės pritarė ir mūsų šalies Vyriausybė. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija bei jai pavaldžios institucijos netikėtai ėmė priešintis tokiam projektui.

Šiai ministerijai pavaldus Studijų kokybės ir vertinimo centras pasitelkė grupę ekspertų, kurie paskelbė, kad tokio universiteto Lietuvoje steigti nereikėtų.

Po tokių išvadų savo sprendimus atidėjo ir kai kurios aukštojo mokslo savivaldos institucijos, kurių pritarimo reikia universitetui įsteigti.

Rado ir rėmėjų, ir dėstytojų

Europos humanitarinis universitetas Minske atsirado 1992 metais. Šią nevyriausybinę aukštojo mokslo įstaigą įkūrė žymūs Baltarusijos mokslo, kultūros bei visuomenės veikėjai, jos veiklą rėmė tarptautiniai labdaros fondai.

Sulaukęs tarptautinio pripažinimo universitetas užpernai A.Lukašenkos nurodymu buvo panaikintas. Tais pačiais metais Lietuvos valdžia ir Europos Komisija sutarė, kad būtų sukurta viešoji įstaiga, kuri rūpintųsi jo atkūrimu.

Universiteto veiklą apsiėmė finansuoti Europos Taryba bei Šiaurės šalių taryba. Skaityti paskaitas ketino žinomi Baltarusijos, Lietuvos ir Vakarų Europos šalių mokslininkai.

Mykolo Romerio universitetas pažadėjo suteikti pastogę. Planuota, kad šioje aukštojoje mokykloje studijuojantys baltarusiai studentai rengtųsi savo šalyje diegti demokratijos ir europietiškos kultūros principus.

Patarė nesikišti į politiką

Tačiau šie planai nepadarė jokio įspūdžio Studijų kokybės vertinimo centro pasitelktai grupei, kuriai vadovavo vadybos specialistas Nerijus Pačėsa.

„Steigiamo universiteto tikslai – labiau politinio nei akademinio pobūdžio. Jo misija neatitinka Lietuvos valstybėje steigiamo universiteto misijos ir ideologijos”, – rašoma grupės išvadose.

Specialistų teigimu, aukštojo mokslo institucijoje turėtų būti orientuojamasi ne į politiką, o į mokymosi procesą.

Išvadų autoriams taip pat kilo abejonių dėl būsimų dėstytojų kvalifikacijos.

Paprašė patikslinti teiginius

Ekspertų grupės pateiktos išvadas jau svarstė Universitetų komisija, tačiau sprendimas dėl naujo universiteto nepriimtas. Išvadų autorių buvo paprašyta patikslinti kai kuriuos savo teiginius.

„Ekspertai turėjo atsakyti į klausimus, kurie jiems buvo pateikti – ar tikrai bus gautas finansavimas, ar ten vyks pakankamai aukšto lygio akademinė veikla. Tuo tarpu į šiuos klausimus buvo atsakyta formaliai ir neišsamiai”, – sakė šiame posėdyje dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento vadovas Albertas Žalys.

Tuo tarpu Studijų kokybės vertinimo centro direktoriui Eugenijui Stumbriui išvados pasirodė visiškai aiškios: „Truputis politikavimo gal ir yra, tačiau tai suprantama – juk įvykis neeilinis. Buvo paprašyta dar papildomos informacijos, bet paprastai į ekspertų išvadas yra atsižvelgiama”.

Priminė Rusijos universitetus

Švietimo sistemos atstovų mėginimai stabdyti universiteto steigimą Lietuvoje papiktino Užsienio reikalų ministerijos vadovybę.

„Šis sprendimas buvo patvirtintas aukščiausiu lygiu, finansavimas garantuotas, kviečiami žinomi specialistai, kurių kvalifikacija niekam neturėtų kelti abejonių”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo aukštas šios žinybos pareigūnas.

Diplomatui nesuvokiama, kodėl priešinamasi projektui, keliami formalūs priekaištai, aiškinama, kad nenurodyti visi dėstytojų parašyti moksliniai darbai.

„Po Švietimo ir mokslo ministerijos sparnu ilgą laiką veikė daugybė įtartinų rusiškų aukštųjų mokyklų. Nejaugi jų kvalifikacija buvo labai aukšta?” – stebėjosi Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Panašios nuomonės yra ir Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius: „Kartais atrodo, kad švietimo sistemos valdininkai yra tarsi iš Mėnulio nukritę.

Galbūt jie nesupranta, ką iš tiesų reiškia Lietuvos parama Baltarusijos švietimui, kas tai yra valstybės užsienio politika ir jos principai?”

Vytautas Bruveris

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.