Deficitas – beglobės mažametės

Likimą spręs teismas

Lietuvoje, kur be tėvų globos auga 14 tūkstančių vaikų, oficialiuose įvaikinimo sąrašuose yra 700 pavardžių, dviejų vilniečių šeimų ietys susikryžiavo dėl vienos mergaitės – dar dvejų metų neturinčios beglobės Sigitos (vardas pakeistas).

Ši įvaikinimo istorija tęsiasi jau daugiau kaip pusmetį. Dėl būsimos įdukros abi šeimos pasirengusios teistis aukščiausiose teismų instancijose.

Šeimos kaltina netvarką įvaikinimo sistemoje ir įstatymus, leidžiančius valdininkų savivalę.

Lietuvoje absoliuti dauguma galimų įtėvių pageidauja įvaikinti mergaites. Todėl be tėvų globos likusios mažylės tapo savotišku deficitu.

Po pasiryžimo – vargas

Pernai pavasarį patikėję komercinių televizijų rengiamomis akcijomis, kurių metu buvo raginama padėti be tėvų globos atsidūrusiems vaikams, du paauglius sūnus auginantys vilniečiai Kvainickai nutarė įsivaikinti mergaitę.

Tačiau Kriminalinės policijos narkotikų kontrolės valdybos viršininkas 45 metų vyresnysis komisaras Algis Kvainickas bei jo žmona, 42 metų verslininkė Svetlana Kvainickienė neįtarė, kad toks jų pasiryžimas suteiks tiek vargo.

Kreipęsis su prašymu įvaikinti be globos likusią mergaitę, komisaras teigia pasijutęs taip, lyg prašytų žemės sklypo miesto centre.

A.Kvainickas įvaikinimo situaciją palygino su sovietinių laikų parduotuvėmis. Neradęs ten prekių žmogus ieškodavo, kaip gauti reikalingą daiktą kitaip – per pažintį ar primokėjus.

Lankytojai keičiasi

Tikėdamiesi, jog jiems vis dėlto bus leista įvaikinti mergaitę, Kvainickai jau antrą mėnesį kasdien, išskyrus antradienius, vyksta į kūdikių namus su dovanomis ir skanumynais visai Sigitos grupei.

Antradieniais Sigitą lanko kita vilniečių šeima, irgi panorusi ją įvaikinti. Įvaikinimo reikalus tvarkančių valdininkų palankumą ji įgijo sutikusi kartu įvaikinti ir penkeriais metais vyresnį mergaitės brolį, nors vaikai kartu neaugo.

Apie savo pasirengimą įvaikinti mergaitę šie vilniečiai pareiškė dar tada, kai tai padaryti buvo neįmanoma – jos motinai teismas apribojo teises tik praėjus keturiems mėnesiams.

Įvaikinimas – dviem būdais

Lietuvoje yra du būdai tapti įtėviais – įvaikinimas ir globa.

Norintieji įsivaikinti kreipiasi į Vaikų teisių apsaugos tarnybas, lanko būsimų įtėvių kursus, gauna išvadą apie tinkamumą būti įtėviais ir tik tuomet Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jiems siūlo susipažinti su konkrečiu vaiku.

Tai padarę būsimi įtėviai turi teisę vaiko atsisakyti ir laukti kito pasiūlymo.

Tačiau vaikų teisių apsaugos tarnybos gali pasiūlyti globoti vaikus, kurių neįmanoma grąžinti į biologinę šeimą, bet jie dar nėra įvaikinti siūlomų vaikų sąraše, nes jų tėvų valdžios teismas dar nebūna apribojęs. Po teismo sprendimo pradėjusi globoti vaiką šeima gali jį įvaikinti.

Kvainickų šeima pirmiausia norėjo globoti, o jų „konkurentai” – pirmiausia buvo įtraukti į įvaikinimo sąrašus.

Pasiūlė kreiptis į kūdikių namus

Pasirinkti globą Kvainickus paskatino jau pirmasis vizitas į Vilniaus vaikų teisių apsaugos tarnybą, kur jiems buvo parodytas maždaug 20 siūlomų įvaikinti vaikų sąrašas. Beveik visi jie buvo vyresni negu dešimties metų ir turintys didelių sveikatos sutrikimų.

Sutuoktiniams buvo pranešta, kad kitas įvaikinamų vaikų sąrašas bus tik po pusmečio.

Tuomet žinoma televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, kuri pati augina įdukrą, pasiūlė šeimai kreiptis į Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorę Petronėlę Valatkevičienę.

Jau kitą dieną Kvainickai atvyko susipažinti su galimais globoti vaikais. Direktorės parodyti sąrašai juos apstulbino: tinkamų globoti vaikų ten buvo gerokai daugiau, nei teigė Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Prie kai kurių pavardžių buvo pažymėta, kad vaikais domisi kuri nors šeima. Vienas jų buvo net „rezervuotas” Vaikų teisių apsaugos tarnybos valdininkų.

Mergaitė turi ir brolį

Kvainickai iškart atkreipė dėmesį į kūdikių namuose augančią Sigitą. Byloje buvo įrašyta, kad jos niekas nelanko, byla dėl motinos valdžios apribojimo jau teisme.

Mergaitė turi ir penkeriais metais vyresnį brolį, tačiau sutuoktiniams buvo pasakyta: jeigu vaikai neaugo kartu, juos dažniausiai leidžiama įvaikinti atskirai.

Kurį laiką šeima svarstė, gal pajėgtų įvaikinti ir Sigitos vyresnį brolį, augantį globos namuose.

Tačiau dvasininkai ir psichologai, į kuriuos jie kreipėsi, tik patvirtino jų abejones – šeimai toks išbandymas būtų per sunkus.

Valdininkai susirašinėjo

Kvainickams svarstant apie įvaikinimą, juos pasiekė žinia, jog vaikų teisėms atstovaujančiose tarnybose jau kalbama, kad „policajus mergaitės negaus”.

Penktadienį vakare apie komisaro norą globoti Sigitą buvo pranešta Vaikų teisių apsaugos tarnybai, o jau pirmadienį ši tarnyba parašė raštą, kuriuo kūdikių namų direktorė įpareigojama leisti susipažinti su mergaite kitai vilniečių šeimai.

Dar kitą dieną ir Įvaikinimo tarnybai pranešama apie šios šeimos norą įvaikinti Sigitą.

Įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė tvirtino iš karto informavusi, kad mažylė turi vyresnį brolį, kuris auga globos namuose.

Naujai atsiųsta šeima susipažinti su Sigita neskubėjo ir atėjo tik po savaitės. Kūdikių namų direktorė P.Valatkevičienė jiems aiškino, kad tą mergaitę jau išsirinko Kvainickai, o rodyti tą patį vaiką keletui šeimų nelabai garbinga.

Vilniečių neįtikino ir daugybė jiems parodytų raštų, kad apie galimus Sigitos globėjus jau pranešta visoms tarnyboms. Išvydę mergaitę, jie tą pačią dieną pareiškė, kad rengiasi ją įvaikinti.

Kontrolierė nustatė pažeidimų

Ieškodama teisybės S.Kvainickienė kreipėsi į vaiko teisių apsaugos kontrolierę Rimantę Šalaševičiūtę. Ji nustatė pažeidimų ir pasiūlė sudaryti komisiją, kuri turi įvertinti Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjo pavaduotojos Gretos Zvolinskienės veiksmus.

Kontrolierė klausė, kokiu pagrindu ši tarnyba pasiūlė kitai vilniečių šeimai susipažinti su Sigita ir kodėl tarnybos specialistė telefonu informavo Įvaikinimo tarnybą, kad vilniečiai planuoja įsivaikinti mergaitę, jei ji tuo metu dar nebuvo tinkamų įvaikinti vaikų sąraše.

Įvairių svarstymų kėlė ir faktas, kad ši tarnyba pasiūlė kitai šeimai įvaikinti Sigitą tą pačią dieną, kai gavo raštą, kad ją pasirinko Kvainickai.

Šeimoje – beveik du mėnesiai

Ši patirtis Kvainickams nebūtų buvusi tokia skausminga, jeigu Sigita nebūtų praleidusi jų šeimoje beveik dviejų mėnesių. Mergaitę globoti jiems leido kūdikių namų direktorė P.Valatkevičienė.

Sigitai įrengtas kambarys, nupirkta baldų ir žaislų. Prie mažylės jau spėjo prisirišti ir tėvai, ir jų sūnūs.

Bet po Vilnių netruko pasklisti gandai, kad direktorė „pardavė komisarui mergaitę”.

Užginčijo komisijos sprendimą

Globodami augintinę, bet, nesulaukdami jokio atsakymo iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos, Kvainickai kreipėsi į Vilniaus merą Artūrą Zuoką prašydami padėti.

Savivaldybėje sudaryta komisija nusprendė, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba vadovavosi vaiko interesais – neišskirti brolio ir sesers.

Šią išvadą Kvainickai užginčijo, nes tuo metu nebuvo jokio oficialaus pareiškimo, kad kita šeima nori įvaikinti Sigitą ir jos brolį.

Antroji komisija susirinko tik tuomet, kai mergaitė jau buvo įtraukta į įvaikinti skirtų vaikų sąrašus ir jos sprendimas nebeturėjo reikšmės.

Įžvelgė galimą spaudimą

„Galiu tiktai apgailestauti, kad žmonėms buvo suteikta vilčių, bet jie mūsų neišgirdo”, – kalbėjo Vilniaus vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjo pavaduotoja G.Zvolinskienė. Jos tikinimu, buvo aiškiai pasakyta, kad tarnybos pozicija – neišskirti brolių ir seserų.

Valdininkė teigė, kad kūdikių namų direktorė P.Valatkevičienė leido Kvainickams paimti Sigitą į namus nesuderinusi su jų tarnyba. G.Zvolinskienė įžvelgė, kad ši šeima darė tarnybai spaudimą.

Negalima rinktis vaiko

Įvaikinimo tarnybos direktorė O.Tarvydienė „Lietuvos rytui” sakė, jog jų įstaigoje dar nebuvo tokios storos bylos kaip Kvainickų.

Anot O.Tarvydienės, per įvairias viešas akcijas žmonės ima manyti, kad įvaikinimas vyksta labai greitai. Daugelis jų nesupranta, kad ne jie rinksis vaiką, o bus parinkti vaikui.

Pareigūnė piktinosi, kad norintieji įvaikinti gali važinėti po kūdikių namus ir rinktis.

Civilizuotose visuomenėse vaikui ieškoma šeima, o ne atvirkščiai – šeima ieško vaiko.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vaikai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.