Košmaras… Ryte, įjungęs kompiuterį ir gurkštelėjęs ką tik užplikytos kavos, bemaž netekau amo. Monitoriuje pasirodė naujiena apie baisią kavos daromą žalą… Vėl kava… Rašome apie ją beveik kiekvieną savaitę, bet, mokslininkai, regis, sustoti nežada. Su maniakišku užsispyrimu visame pasaulyje tęsiami žvalinančio gėrimo tyrimai.
Ginčai apie kavą prasidėjo nuo tada, kai ji atrasta, ir nenutyla iki šiol. 1665 metais, kai tik kava pasirodė Rusijoje, rūmų gydytojas Samiuelis Kolinsas carui Aleksejui Michailovičiui išrašė: virta kava, persams ir turkams žinoma ir įprasta gerti po pietų… puikus yra vaistas nuo slogos ir galvos skausmo.
Kavos ekspertizė, paruošta daktaro Kolombo iš Marselio universiteto 1679 metais, skelbė: „Gėrime esančios apdegusios dalelytės pasižymi tokia galinga jėga, kad ardo visą limfą ir išsausina inkstus. Dar jos kenkia smegenims, dehidratuodamos jas ir išsausindamos jų vingius. Be to, kava atveria visas žmogaus kūno poras ir neleidžia į smegenis patekti raminančioms gyvybinėms jėgoms.” Dėl to geriantieji kavą, tvirtina prancūzų mokslininkas, neišvengia „išsekimo, paralyžiaus ir impotencijos”.
Nepaisant to, kad nuo to laiko praėjo jau daugiau nei 300 metų, šių dienų mokslininkai toliau atranda vis naujas žalingas kavos savybes.
Vieno kavos puodelio pakanka, kad taptum nuo jos priklausomas, mano Rolandas Grifitsas iš Džonso Hopkinso universiteto. Jei iš reguliariai geriančių kavą žmonių atimsi kofeiną, pusei jų pasireikš galvos ir raumenų skausmas, nuovargis, dėmesio sutrikimai ir troškulys, – pažymi mokslininkas. Dėl to jis siūlo priklausomybę nuo kofeino įtraukti į psichinių ir narkologinių ligų sąrašą.
Pagrindinis žvalinančio gėrimo komponentas kofeinas sukelia trumpalaikį arterinio kraujospūdžio padidėjimą ir pulso padažnėjimą. Dėl šių efektų kavą uždrausta gerti hipertonikams ir širdininkams.
Graikų mokslininkai iš Anri Diunano ligoninės Atėnuose teigia, kad vieno kavos puodelio per dieną pakanka, kad padidėtų rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tyrėjų nuomone, puodelis kavos žymiai padidina kofeino kiekį kraujuje, sąlygoja arterijų sienelių sustorėjimą, pakelia arterinį kraujospūdį, apkrauna širdį.
Amerikiečių tyrėjų Iš Džonso Hopkinso instituto duomenimis, žmonės, kurie kasdien išgeria šešis ir daugiau puodelių kavos per dieną, turi daugiau šansų susirgti ateroskleroze ir su ja susijusiomis širdies ligomis. Savo prognozes mokslininkai pagrindžia tuo, esą daug išgeriamos kavos padidina „blogojo” cholesterino lygį.
Ciūricho universiteto kardiologai reabilituoja milijonų žmonių mėgstamą kavą, tikindami, kad kava pakelia kraujospūdį tik tiems, kurie geria ją retai. Kofemanams puodelis daugiau ar mažiau nieko nereiškia.
Amerikiečių tyrėjas Maiklas Klagas patvirtino, jog kava neskatina hipertonijos. Džonso Hopkinso universiteto mokslininkai 33 metus matavo kraujospūdį 1017 vyrų. Vienas puodelis kavos, išgertas per dieną, kraujospūdį padidindavo taip nežymiai, kad hipertonijai atsirasti tai neturėjo ryškios įtakos.
Kad nustatytų, kokią įtaką kava daro išeminei širdies ligai atsirasti, Valteris Viletas iš Bostono organizavo 85 747 slaugytojų sveikatos būklės stebėjimą. Tai truko 10 metų (1980-1990). Eksperimento rezultatai parodė, kad kavos gėrimas nėra išeiminės ligos priežastis, bent jau moterims. Rizikos susirgti šia liga nepadidino net šeši per dieną išgerti puodeliai kavos. Taip pat nenustatyta, kad tą riziką didintų kiti kofeino turintys produktai arbata ir šokoladas.
Kava veikia ne tik širdį, bet ir smegenis.
Tai, kad ji pakelia psichinį ir fizinį darbingumą bei gerina savijautą, žinoma seniai. O štai kad kava padeda gydyti insultą, Techaso universiteto Hiūstone mokslininkai aptiko neseniai. Pasirodė, jog kofeino ir etilo spirito mišinio suleidimas per tris valandas po insulto sumažina smegenų ląstelių pakenkimą 80 proc. Tiesa, gauti šią kombinaciją pacientas turi ne stiprios kavos su degtine pavidalu, o išvalyto tirpalo injekcija.
Kolumbijos universiteto Niujorke neurologai išanalizavo daugiau nei pusšimtį tyrimų, kaip kava veikia Parkinsono ligą. Šios sunkios neišgydomos ligos aukomis tapo tokios žinomos asmenybės kaip popiežius Jonas Paulius II, boksininkas Mahomedas Ali, politikas Jasiras Arafatas. Pasirodė, jog kava dėl ne visai aiškių priežasčių sumažina šios ligos progresavimą. Efektas ryškesnis moterims, saikingai geriančioms kavą, o vyrams geriau jos gerti daugiau.
Pastaraisiais metais atsirado daug tyrimų, vertinančių kavos poveikį atminčiai. 2004 metais italų neurologai priėjo prie išvados, kad kofeinas sutrikdo trumpalaikę atmintį ir sukelia vadinamąjį liežuvio galiuko efektą, kai žmonės negali atsiminti žodžio, nors jis tarsi sukiojasi ant liežuvio galo.
Florianas Kopelstateris (Insbruko medicinos universitetas) daro priešingas išvadas. Pasak jo, 100 miligramų kofeino dozė, prilygstanti dviem puodeliams kavos, kaip tik stimuliuoja smegenų dalies, atsakingos už trumpalaikę atmintį, aktyvumą.
Visiškai išsiskyrė nuomonės mokslininkų, tyrusių kavos poveikį cukriniam diabetui. Olandų endokrinologų iš Nijmegeno universitetinio medicinos centro tyrimai, atlikti 2002 metais, parodė, kad suleidus kofeino sumažėja jautrumas insulinui. Taigi kava yra faktorius, skatinantis diabeto progresavimą.
2004 metais suomių mokslininkai, analizuodami statistiką, priėjo prie absoliučiai kitokių išvadų. Tyrime dalyvavo 14 600 žmonių. Rezultatai parodė, kad tikimybė išsivystyti 2-ojo tipo diabetui moterims, kurios geria 3-4 puodelius kavos per dieną, sumažėjo 29 procentais. Vyrams tas pats išgertas kiekis riziką sumažina 29 procentais. 10 ir daugiau puodelių per dieną sumažino riziką abiejų lyčių atstovams dar ženkliau.
Kiti perspėjimai dėl kavos skirti vien moterims. Amerikiečių tyrinėtojai, vadovaujami Danielo Kramerio, nustatė, jog kava skatina moteriškų hormonų estrogenų gamybą, tuo sukeldama „moteriškos” ligos endometriozės paūmėjimą.
Nėščiosioms, kurios geria kavos, spontaniškai gali nutrūkti nėštumas ir mirti vaisius. Tiesa, ši rizika atsiranda tada, kai per dieną išgeriama daugiau nei keturis puodelius kavos. Tai nustatė danai iš Orchusko universiteto.
Dar kartą apie teigiamą kavos poveikį. Taigi kava:
– naudinga tulžies pūslės darbui (sumažina riziką pūslėje susidaryti akmenims, nes varo tulžį);
– saugo kepenis nuo žalingo alkoholio poveikio ir sumažina riziką susirgti kepenų vėžiu;
– lengvina gyvenimą sergantiesiems astma, nes skatina bronchų išsiplėtimą;
– didina antibiotikų efektyvumą kovojant su mikrobais;
– yra puikus antioksidantas, tai yra padeda organizmui išsivaduoti nuo žalingų laisvųjų radikalų, ardančių ląsteles, kartu saugo organizmą nuo vėžinių ir širdies ligų.
Tyrimų, skirtų teigiamam žvalinančio gėrimo efektui, tiek daug, kad nori nenori įsibrauna mintis: ar tik jų nefinansuoja kavos gamintojai? Neigiamų išvadų kur kas mažiau. Matyt, mokslininkams, bandantiems diskredituoti kavą, neskiriama tiek daug lėšų.
Viduramžiais neigiamus atsiliepimus apie kavą platino turgaus prekeiviai, kovoję su konkurentais. Sovietų laikais teigiamų ar neigiamų straipsnių pasirodymas sutapdavo su valstybės politika. Neigiamų atsiliepimų pasirodymą lydėdavo kavos išnykimas iš parduotuvių. Šiandien kavos kompanijos klesti, ir mes regime ryškų teigiamų atsiliepimų padaugėjimą.
Akivaizdu, kančios dėl naujienų apie kavą baigsis negreitai, o gal ir nesibaigs niekada. Ir jūsų, brangūs skaitytojai, dar laukia žinia, kad kava, pavyzdžiui, sukelia nuplikimą ir kartu skatina plaukų augimą, žudikiškai veikia sugebėjimą sudėti ir dauginti, visaip stimuliuodama talentą atimti ir dalinti, daro mus ne tokius jautrius šautinėms žaizdoms, bet visiškai nesaugo nuo šaltojo ginklo. Sekite naujienas.
Išvertė Genovaitė Privedienė