Robertas Skoffas iš Wayne State universiteto Medicinos mokyklos (JAV) su kolegomis aptiko netikėtą skirtumą kai palygino pelių patinų ir patelių baltosios smegenų medžiagos sudėtį. Baltoji smegenų medžiaga sudaryta iš nervinių ląstelių jungčių ir jas dengiančio izoliatoriaus mielino, kuris didina signalų tarp ląstelių perdavimo efektyvumą. R.Skoffo vadovaujama grupė pagal molekulines savybes nustatė oligodendrocitų (ląstelių, gaminančių mieliną) tankį pelių patinų ir patelių centrinėje nervų sistemoje. Paaiškėjo, kad šios specializuotos ląstelės maždaug trečdaliu dažnesnės patinų galvos ir nugaros smegenyse. Tie patys skirtumai būdingi ir senoms, ir jaunoms pelėms, jie nepriklauso nuo atmainos ar rūšies. Be to, panašu, kad patinų oligodendrocitai gyvena ilgiau. Pasak R.Skoffo, oligodendrocitų kaita patelių smegenyse yra dukart aktyvesnė.
Kol kas priežastys, dėl kurių patinų smegenyse yra daugiau oligodendrocitų (o tai savo ruožtu reiškia ir didesnį mielino kiekį), nėra žinomos. R.Skoffas mano, kad evoliucijos eigoje patinai buvo skatinami gaminti daugiau mielino, kuris gali gerinti nervinių signalų perdavimą tarp smegenų sričių bei trumpesnį reakcijos laiką.
R.Skoffas sakė, kad šio tyrimo pateikta informacija gali padėti paaiškinti, dėl ko kai kurios žmonių neurologinės ligos vienai lyčiai būdingos labiau nei kitai. Viena iš šių ligų yra išsėtinė sklerozė. Moterys šia liga suserga bemaž dukart dažniau nei vyrai. Sergant šia liga vyksta autoimuninės reakcijos prieš mieliną, todėl nutraukiamos nervinės jungtys, netenkama koordinacijos.
Šaltinis: www.newscientist.com