Bendrovės „Klaipėdos laivų remontas” direktorius Alvydas Butkus šeštadieniais, jei tenka dirbti, į Kruizinių laivų terminalą atlekia ant motociklo. Savo automobilio jis neturi, tačiau įsigyti ir nesvarsto, o svajoja apie „Harley-Davidson”.
„Jau septynerius ar aštuonerius metus turiu klasikinio tipo motociklą „Kawasaki”. Dabar jį noriu parduoti ir ieškau „Harley-Davidson”. Tai būtų laiptelis aukštyn. Kalbu, žinoma, apie panaudotą, nes nauji brangoki. Turiu Amerikoje gerų draugų, gal ten suras. Ieškau tokio, ant kurio būtų patogu ir antram keleiviui – žmonai”, – sako A. Butkus.
Ar ji neprieštarauja tokiam pomėgiui?
Teko dviese važiuoti ne kartą. Iš pradžių bijojo ir nenorėjo, bet dabar jau priprato. Retkarčiais važiuojame kartu, bet dabartinis japoniškas „Kawasaki” nėra pritaikytas dviem. O žmona mane palaiko, nori, kad svajonė išsipildytų.
Kodėl kilo mintis įsigyti motociklą? Galbūt teko jį pavairuoti vaikystėje ar paauglystėje?
Įdomu tai, kad vaikystėje ar paauglystėje niekada motociklu nevažinėjau. Tiesiog prieš kelerius metus pažįstami pirko, vežė iš Amerikos, pasiūlė ir man. Beje, aštuonerius metus užsiiminėjau dviračių sportu. Tai šiek tiek panašu į važiavimą motociklu – malonus laisvės pojūtis, gėriesi gamta. Kartais nuvažiuoju, pavyzdžiui, į Nidą. Mano motociklas klasikinis, ne „britva”, aš nevažinėju greitai. Kai kas gal įsigyja laivą, bet jei turėsi visko, tada tikro vieno pomėgio ir nebus. Tiesa, laivams taip pat jaučiu trauką, bet juos matau kasdien.
Ką vairavote prieš tai?
Pradėjau nuo žigulio, paskui turėjau opelį, o jį pardavęs nusipirkau motociklą. Iškart išsilaikiau ir teises jam vairuoti – neturėjau tos kategorijos. O vairuotojo pažymėjimą turiu nuo 1984-ųjų. Išlaikiau iš pirmo karto. Man teko praktinę egzamino dalį laikyti Nidoje, nes Klaipėdoje buvo užpildytos grupės. Gal Nidoje lengviau, nes ten tų kelių tik vienas praktiškai. Dabar vairuoju tarnybinį „Peugeot 406”. Ekonomiška mašina, darbui užtenka.
Gal turite ir vairuotoją?
Ne, vairuoju pats. Nenorėčiau turėti vairuotojo, nes pats jaučiu malonumą vairuoti, kartais norisi taip išsikrauti.
Būna, kad po darbo važiuoju automatiškai, minčių pilna galva ir net nepastebiu, kaip grįžtu namo. Taip ir vieną nedidelę avariją patyriau. Važiavau iš darbo taip automatiškai, dar ta Sportininkų bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryža – šviesoforai dega taip, kad saulei šviečiant nelabai ką matai. Taigi įvažiavau į tą sankryžą, o šonu į mane – kitas automobilis. Ir abu manėme, kad važiavome per žalią. Paskui paaiškėjo, kad aš važiavau jau per geltoną. Susimąstęs buvau.
Kuo – dviračiu, motociklu ar automobiliu – važinėti smagiausia?
Dviračio neatmetu, visa šeima turi. Tai ir malonumas, ir sveikatos atžvilgiu gerai, bet pirmenybę tikriausiai atiduočiau motociklui. Ne vienas iš pažįstamų ir į klubus kvietė, ir į suvažiavimus, bet trūksta laiko. Lieku lyg ir vienas – žmona ir visa šeima su mašina, o visi draugai užsiėmę, sunku sugaudyti. Pernai jie važiavo į Italiją, į baikerių suvažiavimą su motociklais. Noro prie jų prisijungti yra.
Kai kurie dviračių bei motociklų mėgėjai sako, jog važinėjantis malonumą sumažina automobilių vairuotojų požiūris į dvirates transporto priemones.
Kartais ima pyktis – greitaeigiai „sportininkai” laksto gatvėmis ir poilsio vietose, bet aš su savo motociklu važinėju lėtai, jausdamas malonumą. Saugumo atžvilgiu, žinoma, miestas nėra prie motociklų pripratęs. Tačiau aš nesistengiu lįsti į tarpus tarp automobilių, nors ir galėčiau, ar lenkti jų prie šviesoforų. Tiesiog stoviu eilėje kaip ir automobilių vairuotojai, laukiu žalio signalo, savo galimybių nerodau.
Kai važiuoju motociklu, o žmona – automobiliu, ji nuolat mane stebi veidrodėlyje, o jei aplenkiu ir bandau važiuoti greičiau, sudrausmina. Važiuoti automobiliu irgi pavojinga, bet su motociklu esi ne toks saugus.
Su draugais nepalenktyniaujate?
Būna, išvažiuojame grupelėmis trise ar keturiese, bet lenktynių nerengiame. Su motociklu teko važinėtis po visą Lietuvą, ir prie ežerų Ignalinos rajone. Vėjas ar lietus manęs nebaido, apranga neperšlampama. Problema tik tai, kad važiuojant ne autostrada priešais važiuojantys automobiliai aptaško nuo galvos iki kojų. Dušas geras, bet nieko baisaus, komforto nesivaikau.
Dauguma turinčiųjų motociklus mielai prie jų krapštosi – taiso ir tobulina.
Raktų komplektas ir kiti reikalingi dalykai garaže yra, pasikrapštyti tenka. Man dirbti prie technikos yra malonumas. Turiu techninį išsilavinimą – esu baigęs laivų statybos ir remonto studijas. Nors motociklas ir ne laivas, bet variklio darbo principai panašūs. Žinoma, mano motociklas nėra toks, kurį tektų kasdien remontuoti – tik kartkartėmis šį tą pavalyti, pataisyti, o kapitalinio remonto nereikėjo.
Gal esate iš tokių žmonių, kurie geriau nupirks ką nors savo transporto priemonei, ją „patiuninguos”, negu skirs sau?
Susivilioju, jei pamatau ką nors įdomesnio motociklui. Stengiuosi aplankyti ir transporto priemonių parodas, pasižiūriu naujovių.
Giedrė Norvilaitė