Popkaralius svajoja apie kambarėlį koncertų salės kampe

Broliai Tautkai, atsisveikinę su savo įkurta viena populiariausių Lietuvoje grupių, pasuko skirtingais keliais

Alvydo ir Gintauto Tautkų dainos, kurias dainavo visa Lietuva, sausakimšos salės, populiarumas negrįžtamai liko šlovingame devintajame dešimtmetyje. Brolių Tautkų vokalinis instrumentinis ansamblis su „Laukų gėle”, „Pelene” ir kitomis anuomet kultinėmis dainomis virto istorija.

Jau praeityje ir A.Tautkaus, vadinto šalies popkaraliumi, auksiniai laikai. Jo „Popcentras” senokai išstumtas iš galingųjų ir įtakingųjų Olimpo.

Kitas brolis – G.Tautkus atsisveikino su Lietuva ir visam laikui atgręžė nugarą šou pasaulio pagundoms.

Iš muzikanto į pastorius

Gintautas Tautkus su šeima gyvena Airijoje, Dubline. Kurį laiką dar buvęs brolių Tautkų ansamblio, vėliau pervadinto į grupę „Rondo”, nariu net pasitraukus nuo scenos broliui, Gintautas paniro į religinius ieškojimus.

Galop jis metė sceną, nusigręžė nuo koncertinio gyvenimo šurmulio, šlovės, gerbėjų ir visam laikui paliko Lietuvą.

Dubline 48 m. G.Tautkus pastoriauja, augina vaikus. Jų buvęs populiarus dainininkas ir dainų autorius turi penkis. Dvi atžalos gimė jau Airijoje.

„Airijos valstybė rūpinasi savo piliečiais, – šypteli Alvydas Tautkus. – Kadangi mano brolis augina du Airijos piliečius, valdžia suteikė jam būstą – namą Dubline. Ir dar jis gauna pašalpų. Tarp mūsų, mergaičių, kalbant, net labai padorių pašalpų”.

„Su broliu jau senokai nesusiskambinom. Nebendraujame turbūt daugiau kaip metus”, – neslepia 54 m. A.Tautkus. Jis prisimena paskutinį susitikimą su jaunesniuoju broliu.

Išsiskyrė nuomonės dėl religijos

Gintautas atvyko į Lietuvą su mažąja, jau Airijoje gimusia, dukrele Mere. „Dar nebuvau pardavęs savo vasarvietės ant Nemuno kranto, – pasakoja A.Tautkus. – Nusivežiau ten brolį, kalbėjomės… Jis pradėjo mane auklėti, šnekėti apie tai, koks blogis yra šou verslas, kaip jis žlugdo žmogų, kaip man reikėtų pasekti jo pavyzdžiu ir ieškoti gyvenimo prasmės religijoje”.

Paklaustas, ar jo neįtikino brolio argumentai, A.Tautkus prisidega cigaretę. „Ne”, – papurto galvą jis.

„Broliui aš atsakiau paprastai: o tu man įrodyk, kad toji tavo religija nėra gerai organizuotas verslas. Tada gal ir pakalbėsime apie mano atsivertimą. Bet pirmiausia įrodyk, kad tai ne rafinuota komercija be kasos aparatų”, – prisimena Alvydas diskusiją su Gintautu.

„Tik nereikia man pasakoti, kad dešimtinės rinkimas, lėšos pamaldų, religinių susirinkimų salės nuomai ir panašūs piniginiai reikalai nėra komercija, – pareiškia A.Tautkus. – Aš tokiuose dalykuose įžvelgiu gerai organizuotą verslą su jo tinklu, supermarketais, ideologija”.

Po paskutiniojo Lietuvoje vykusio pašnekesio broliai Tautkai daugiau nebesimatė. „Kviečiau Gintą atvykti į koncertus ar paprasčiausiai pasisvečiuoti, bet jis atsisakė”, – teigia A.Tautkus.

Poreikiai – minimalūs

Buvusio Lietuvos pramogų pasaulio giganto „Popcentro” įkūrėjas ir direktorius A.Tautkus apie savo gyvenimą pasakoja mažame, ne itin šviesiame kambarėlyje – dabartiniame jo kabinete Laisvės alėjoje.

„Man užtenka, – sako jis, apmesdamas žvilgsniu savo darbo patalpą. – Kabinetų turime ir daugiau, bet mano poreikiai – minimalūs”.

Paklaustas apie „Popcentro” imperijos saulėlydį, A.Tautkus atsako: „Popcentras” nežlugo, jis tebegyvuoja, kad ir kur dirbdamas, aš išsaugojau šios organizacijos direktoriaus pareigas. Tik šiuo metu „Popcentras” yra pernai įkurtos „ATM grupės” sudėtyje”.

„ATM grupė – tai Alvydo Tautkaus menodaros grupė, – paaiškina jis. – Mes darome meną. Kažkuria prasme. Organizuojame koncertus Kaune, dainininkų turus po Lietuvą, teikiame techninio koncertų aptarnavimo paslaugas”.

„Kelio į žvaigždes” pionieriai

„Drįstu pasakyti, kad savo laiku „Popcentras” buvo stipriausia koncertinė organizacija Lietuvoje. Mes turėjome viską: kuravome daug atlikėjų, turėjome visą techniką, savo televizijos ir radijo laidas. Netgi leidome savo respublikinį laikraštį „Pop asorti”, – pasakoja A.Tautkus.

„Popcentro” rengiami „Pop Art” festivaliai sulaukdavo kritikos už pigios, menkavertės muzikos propagavimą, bet net didžiausi kritikai prieš 10-13 metų būdavo priversti pripažinti, kad „Popcentro” renginiai klestėjo, buvo neįtikimai populiarūs.

„Su savo „Pop Art” festivaliais iš esmės darėme tą patį, ko dabar ėmėsi tokių televizinių šou, kaip „Kelias į žvaigždes”, organizatoriai. Schema analogiška: įtrauki žiūrovus į naujos žvaigždės kūrimą”, – kalba A.Tautkus.

„Buvome privačios šou verslo veiklos pradininkai ir tuo metu šalyje buvome vieninteliai, – sako jis. – Šiandien šou verslą į savo renkas perėmė televizijos. Su jomis nepakonkuruosi”.

Keitė darbovietes

Didėjant konkurencijai, Lietuvos rinką užplūdus pigių rusiškų įrašų lavinai, „Popcentro”, kaip vienvaldžio šou rinkos lyderio, pozicijos ėmė pastebimai silpnėti.

Dainininkus pradėjo verbuoti įsteigtos kitos koncertinės organizacijos, atsirado naujų ir gabių prodiuserių, leidybinių firmų, įrašų studijų.

Lietuvos šou rinkoje darėsi gerokai mažiau vietos ir mažiau šansų netrukdomai karaliauti. „Popcentras” buvo priverstas trauktis iš sosto. Popkaraliumi vadintas A.Tautkus – taip pat. Jis pradėjo dairytis kitos veiklos.

„Kurį laiką buvau dienraščio „Respublika” Kauno padalinio direktorius. Dirbau ir „Girstučio” direktoriaus pavaduotoju. Vėliau tapau Berlyno parodų centro atstovu Baltijos šalims, Baltarusijai ir Kaliningrado sričiai. Buvau įkūręs kelias bendras su užsienio šalimis firmas. Bet galiausiai supratau, kad mano kelias buvo ir bus šou verslas. Turiu grįžti, iš kur atėjau”, – kalba A.Tautkus.

Džiaugiasi įgijęs patirties

„Sugrįžau prie savo geldos ir esu patenkintas”, – apibūdina dabartinį savo gyvenimą A.Tautkus. Jis sako, kad viskas, ką išgyveno, yra patirtis, neišvengiamai dovanojanti išminties. „Smagu būti protingesniam”, – nusijuokia ir prisidega dar vieną cigaretę.

„Daug rūkau. Sako, kad per daug. Bet man tos cigaretės – kaip kitam tarp pirštų sukiojami karoliukai. Ritualas”, – paaiškina.

„Šiandien namo jau negalėčiau pasistatyti”, – sako A.Tautkus, paklaustas apie materialinę padėtį. „Atvirai kalbant, negalėčiau ir nenorėčiau”, – patikslina jis.

„Dabar statyčiau koncertų salę, o kur nors kampe įsirengčiau butuką – kambarėlį su dušu. Man tai būtų idealu” – kalba vyras, vadintas Lietuvos popkaraliumi.

Romainiuose kūrė nuosavą salą

Namą Romainiuose A.Tautkus pasistatė „Popcentro” klestėjimo laikais. Jis ir šiandien negali tiksliai pasakyti, kokio ploto jo būstas, kuriame yra ne tik gyvenamosios, bet ir įrašų studijos patalpos. „Norint, ten galima bet kada įrengti nors ir televizijos studiją”, – kalba didelio namo savininkas.

A.Tautkaus privati teritorija gigantiška – apie 60 arų. „Uždara valda, uždaras namas, – pasakoja jis. – Statydamas namą norėjau turėti savo autonominę respubliką. Salą. Tokia buvo mano namų vizija”.

„Bet aš suklydau, neįvertinau savo gyvenimo būdo, – pripažįsta A.Tautkus. – Man namai – tik vieta pernakvoti. Kad ir kaip ramu, gera juose būtų, vis dėlto tai tik nakvynės namai. Likusį laiką aš praleidžiu darbe”.

Pavydi pensininkams

Didžiulis A.Tautkaus namas šiuo metu dažniausiai tuščias. Šeimininkas – kabinete Laisvės alėjoje, jo žmona, prancūzų kalbos specialistė, dirba Vilniuje, namo parvažiuoja tik savaitgaliais. Sūnus Raigardas, jaunas gabus kompozitorius, įkūręs grupę „N.E.O.”, gyvena sostinėje. Dukra Indrė, dirbanti „Bernelių užeigoje” kultūros renginių vadybininke, ištekėjusi, gyvena atskirai nuo tėvų.

„Didžiąją laiko dalį mano name karaliauja trys katinai ir kiemsargis šunelis”, – sako A.Tautkus.

Jis neslepia, kad šiandien jau nebegalėtų mokėti 7 tūkstančių markių už dukros mokslo metus Vokietijoje, Vasario 16-osios gimnazijoje.

„Dabar gyvenu kovodamas už būvį, – prisipažįsta A.Tautkus. – Kartais net pavydžiu pensininkams, kurie yra visiškai užtikrinti, kad tvarkingai kas mėnesį, be jokių netikėtumų ir kliūčių gaus savo 400 litų”.
Jūratė Kuzmickaitė