Nusikaltimų suvestinėse visada būna solidūs skaičiai ties grafa „Vagystės iš butų”. Šios srities ilgapirščiai skirstomi į profesionalus ir mėgėjus. Pastarieji dažniausiai įkliūva, nes tai būna žmonės, kurie šią minutę būtinai nori prasimanyti pinigų. Pirmauja dozės pritrūkę narkomanai ir kiti svaigalų priklausomybe sergantys ligoniai.
Psichologinis diskomfortas
Tik tas, kurio butas ar namas buvo apvogtas, geriausiai supranta pasekmes. Kalbame ne tik apie materialinių gėrybių netekimą. Daug kam svarbi ir skaudi moralinė skriauda. Jonavietis Zenonas R., pasiūlęs šią temą, tvirtino, kad po buto apiplėšimo jautėsi tarsi būtų nuogai išrengtas vidury gatvės. „Kai parėjęs iš darbo radau išplėštas buto duris, išvartytas ir sugadintas šeimos relikvijas, pasijutau labai prastai. Pavogtų daiktų nebuvo taip labai gaila. Ne kažką ir išnešė, nes vagys į neturtingą butą pataikė. Gal suklydo, o gal informacija buvo neteisinga?” – samprotavo nelaimę patyręs žmogus.
Vienas prisipažino, kad net padėjo… apvogti kaimyną. „Žvilgterėjau pro langą ir matau į kito aukšto balkoną besiropščiantį vyrą. Kaimyno nepažinojau, todėl pagalvojau, kad šis pametė buto raktus. Tą patį patvirtino ir „kaimynas”, kuriam net kopėčias atnešiau. Tik vėliau sužinojau, kad mūsų laiptinėje buvo išplėštas butas”, – pasakojo žmogelis. Tai – beveik klasikinis kaimynų susvetimėjimo ir abejingumo pavyzdys. Dar vienas paporino apie naktinį nuotykį savo bute. „Gerai prisimenu, kad eidamas miegoti užrakinau duris. Naktį, eidamas „savo reikalo”, netikėtai pajutau blauzdas dilginantį šaltį. Tik tada žvilgterėjau į lauko duris ir pamačiau iš laiptinės sklindančią šviesą… Man miegant, vagis išsuko spynos šerdį ir pavogė viską, kas prieškambaryje buvo vertingesnio. Kitą dieną įsistačiau ne tik naują spyną, bet ir iš vidaus prisitvirtinau patikimas stūmas, kurių strypai giliai sminga į staktą, todėl, net išlaužęs spyną, iš lauko pusės durų niekaip neatidarysi.
Neatrakinamų nėra, bet…
Kriminalistams seniai žinomi butų vagių triukai. Apie savininko turtą sužino iš kaimynų, vaikų, kitais kanalais, nes plėšti vargšo butą nėra prasmės ir naudos. Tačiau prie turtuolio durų kartais reikia pavargti ir apsišarvuoti kantrybe. Vagys sužino, kada šeimininkas ir jo šeima išeina į darbą arba mokyklą. Tikras lobis, kai sužino atostogų grafiką. Tada galima net nešikų brigadą nusisamdyti – baldus, sunkią buities techniką išboginti. Vis tiek kaimynai dažniausiai pagalvos, kad žmogus išsikrausto ir niekam neateis į galvą pasidomėti, kas čia darosi. Tuo labiau – paskambinti į policiją.
Neabejotinas saugumo garantas – butą patikėti saugoti apsaugos firmoms ar policijai. Tačiau atostogų ar ilgesnės komandiruotės atveju saugotojams reikia nurodyti giminaičio ar kaimyno telefoną. Patikėtinis turi žinoti ir atsarginį signalizacijos išjungimo kodą.
Dabar jau dažnoje daugiabučio namo laiptinėje pamatysi šarvuotas duris. Pats jų pavadinimas tarsi dvelkia patikimumu, nes šarvai asocijuojasi su tvirtumu. Tačiau specialistai kreivai šypteli, kai pilietis nori tokių durų, pavyzdžiui, už 700 litų. Akivaizdu, anot žinovų, kad tokios bus sudurstytos iš dalių, todėl netvirtos. Pigiose duryse kaip garsą izoliuojanti medžiaga dedama akmens vata, kuri nuo dažno varstymo sukrenta apačion, o viršuje lieka tuštuma, kuri praleidžia garsą ir šilumą. Svarbiausia, kad po apdaila būtų ištisinis metalo lakštas, o ne atskiros plokštės.
Saugumo trokštančiuosius, matyt, nuliūdins specialistų nuomonė, kad vagims neatrakinamų durų nėra. Tą įrodo ir atvejai, kai, pametus ar pavogus raktus, esame priversti kreiptis į meistrus, kurie ilgai nevargę mus įleidžia į nuosavą būstą. Ne paslaptis, kad moderniausių spynų parduotuvėse vagys akylai išstudijuoja veikimo principus. Tačiau kelios spynos duryse – kur kas kietesnis riešutėlis. Prie tokių durų vargu ar dažnai ryšis sustoti blogų ketinimų turintys žmonės.
Durų ir spynos sąjunga
Specialistai pataria, kad, nusipirkus brangias ir tvirtas duris, nebeverta taupyti perkant spyną. Arba atvirkščiai: prie fanerinių durų negelbės ir pati moderniausia spyna. Patariama pirkti tokias šarvuotas duris, kurių varčioje nebūtų galima prieiti prie spynos liežuvėlių, ir, net nupjovus vyrius, varčia liktų fiksuota metaliniais kaiščiais. Saugiomis durimis žinovai vadina tokias, tarp kurių sienos ir staktos tarpas yra užbetonuotas, kai po durų apdaila slypi ištisinis metalo lakštas ir sutvirtintos vidinės pertvaros, o spynos mechanizmas apsaugotas grūdinto plieno plokštėmis. Labai gerai, kai spynos liežuvėliai apsaugoti išorinėje staktos pusėje.
Specialistai primygtinai pataria, kad šarvuotose duryse būtų bent dvi spynos. Brangesnes labiau verta pirkti į buto duris, nes dažniausiai tik pro jas galima patekti vidun, o, pavyzdžiui, privačiame name vagys gali įsibrauti ir pro langą, rūsį ar pan. Patikimos durys ir sudėtingos spynos ilgokai gali užgaišinti vagis, todėl be triukšmo neapsieisi. Tada gal net abejingiausi kaimynai nepatikės, kad pats kaimynas pjausto savo turtą.
Namuose esantys masyvūs užraktai žiemą gali prišalti, o tada net rakto originalas gali nepajėgti pasukti mechanizmo. Todėl specialistai rekomenduoja apšiltinti laukujų durų staktą, kad durų ir spynos metalas pernelyg neįšaltų.
Julius Lenčiauskas