Šiandien gali būti patvirtintos galutinės EBSW veiklą tiriančios Seimo komisijos išvados
Darbo partijos į Vyriausybę deleguotas vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius sietinas su skandalingai pagarsėjusiu koncernu EBSW, tačiau jo ryšiai su šiuo koncernu nevadintini artimais.
Taip nusprendė prieš dešimtmetį Lietuvoje veikusios ir milijonus litų iššvaisčiusios EBSW veiklą tirianti Seimo laikinoji komisija, vakar pradėjusi tvirtinti savo išvadas. Diskusijos dėl šių išvadų sukiršino valdančiosios koalicijos partnerius – „darbiečius” ir socialdemokratus.
Neslėpė sąsajų
Socialdemokrato Algio Rimo vadovaujama Seimo komisija vakarykščiame posėdyje patvirtino 11 asmenų, dirbusių valstybės tarnyboje ir turėjusių ryšių su EBSW, sąrašą. Tarp šių asmenų yra ir gerai žinomų pavardžių.
Sąrašas padalytas į dvi dalis – „artimai susiję su EBSW asmenys” ir „artimai nesusiję” su koncernu.
Balsų dauguma uždarame posėdyje komisija nustatė, kad artimai su EBSW susiję trys buvę koncerno tarybos nariai. Tai kaunietis verslininkas, viešbučio „Takioji Neris” vadovas Sigitas Godelis, bendrovės „Linas”, kuri valdo tekstilės audinių gamybos įmonę „Linas Nordic”, valdybos pirmininkas Ramūnas Lenčiauskas ir buvęs EBSW pavaldžios bendrovės „Tekstilės investicija” vadovas Petras Česnulevičius.
Komisija nusprendė, kad su EBSW artimai bendradarbiavo tie asmenys, kurie koncernui vadovavo, buvo jo steigėjai ir tarybos nariai, taip pat buvo devynių koncernui priklausiusių investicinių bendrovių steigėjai, tarybų arba valdybų nariai bei kontrolinių akcijų paketų turėtojai. Didžiausio Kauno viešbučio „Takioji Neris” generalinį direktorių S.Godelį 1993 metų gruodžio 18 dieną tuometinis Prezidentas Algirdas Brazauskas, gavęs Lietuvos banko vadovo Kazimiero Ratkevičiaus teikimą, paskyrė centrinio banko valdybos nariu. S.Godelis Lietuvos banke dirbo iki 1996 metų vasario 3 dienos.
Būdamas EBSW tarybos nariu S.Godelis kuravo elektronikos pramonę, kurios beveik visų įmonių akcijų turėjo EBSW, bei buvo su šiuo koncernu susijusios ir vėliau bankrutavusios Kauno televizorių gamyklos „Banga” vadovas.
Seimo komisijai S.Godelis yra teigęs iki šiol nesąs įsitikinęs, kad EBSW valdoma Kauno holdingo kompanija (KHK) indėlius iš šalies gyventojų rinko neteisėtai. S.Godelis BNS teigė nieko blogo nematąs, kad EBSW veiklą tiriantys Seimo nariai jį pripažino artimu koncernui: „Niekada to ir neslėpiau. EBSW – didelė mokykla. Jeigu bent vienas Seimo narys ją būtų praėjęs, būtų daug ko išmokęs”.
Negalės nubausti
Aštuonis ryšių su EBSW turėjusius arba koncerne dirbusius asmenis Seimo komisija pripažino artimai nesusijusius su šia skandalinga bendrove. Tai vidaus reikalų ministras G.Furmanavičius, teisininku EBSW valdomame Lietuvos valstybiniame komerciniame banke (LVKB) dirbęs dabartinis Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas, Vyriausybės kanceliarijos Biudžeto ir finansų skyrius vedėjas Jonas Čipkus, taip pat buvęs premjeras Adolfas Šleževičius, buvęs Lietuvos banko vadovas Kazys Ratkevičius, prieš 10-12 metų finansų ministru buvęs, vėliau ilgą laiką Komercinių bankų asociacijai vadovavęs Eduardas Vilkelis, buvęs žemės ūkio ministras Rimantas Karazija bei tos pačios ministerijos Žuvininkystės departamento vadovas Algirdas Rusakevičius, kuris ministerijoje dirba iki šiol.
Reikalauti visų į sąrašą patekusių asmenų atsakomybės už ankstesnę veiklą bus palikta Seimui ir teisėsaugai. „Tai – ne teisminis procesas. Mes tik atsakome į Seimo suformuluotus klausimus. Nei teisėme, nei išlaisvinome”, – teigė A.Rimas.
Anot jo, parlamentinė komisija yra ne ta institucija, kuri galėjo nustatyti galimus kriminalinius nusikaltimus. Tam esanti prokuratūra, kuri, esant reikalui, galės pasinaudoti komisijos sukaupta medžiaga savo tyrimui.
„Tų žmonių, kurie dirba privačiose struktūrose, mes nenubausime. Bet Seimo komisijos reikalas – ne bausti. Mūsų uždavinys buvo nustatyti, išsiaiškinti ir pateikti Seimui. O Seimas savo nutarimą priims ir, matyt, bus suformuluotas kreipimasis į kai kurias institucijas, kur tie asmenys dirba”, – kalbėjo A.Rimas.
Turėjo akcijų
Pripažįstama, kad per tyrimą buvo nustatyta nemažai faktų, patvirtinančių, jog EBSW veikla pridarė „didelių nuostolių Lietuvos ekonomikai”. Tačiau konkretaus žalos skaičiaus kol kas nenorima paskelbti. Nuo 1992 iki 1995 metų veikusio koncerno EBSW bendrovei KHK savo santaupas patikėjo 15,6 tūkst. žmonių, kurie neatgavo apie 80 mln. litų. Komisijos vadovo teigimu, koncerno valdomame LVKB banke teisininku dirbęs P.Koverovas rengė įvairias sutartis. Matydamas, kad sutartys gali turėti neigiamų pasekmių, dabartinis Teisingumo ministerijos sekretorius esą galėjo atsisakyti jas rengti. Pats P.Koverovas paskelbė ketinantis teisme įrodinėti, kad nebuvo glaudžiai susijęs su EBSW.
Dabartinis Vyriausybės kanceliarijos Biudžeto ir finansų skyrius vedėjas Stasys Čipkus, anksčiau dirbęs finansų ministro pavaduotoju ir LVKB taryboje atstovavęs valstybei, esą netinkamai rūpinosi valstybės kapitalu. „Kapitalo atstovavimas buvo nekoks”, – teigė A.Rimas.
Tuo tarpu G.Furmanavičių, kuris anksčiau komisijai teigė, kad EBSW buvo tik „ketvirtame koncerno lygyje”, komisija iš dalies išteisino. „Apie jį nieko blogo negalime konstatuoti. Jis viso labo buvo EBSW priklausiusios įmonės „Žemprojektas” direktorius ir kai kurių susijusių įmonių stebėtojas bei steigėjas. Negalėčiau sakyti, kad akcijų turėjimas padarė kažkokią žalą”, – sakė komisijos pirmininkas.
G.Furmanavičius kai kuriose su EBSW siejamose bendrovėse turėjo po 5-10 proc. akcijų.
Gali keistis
Bet komisijos pirmininko pavaduotojas konservatorius Kazimieras Starkevičius teigė manąs, kad galutinės išvados gali būti ir kitokios, gerokai griežtesnės. „Mes ginčijamės, grįžtame prie tų pačių klausimų. Dabartinės išvados yra per švelnios dėl atskirų asmenų, pavyzdžiui, dėl G.Furmanavičiaus ar P.Koverovo. Bet dar diskutuojame, todėl jos gali pasikeisti”, – vylėsi parlamentaras.
Jeigu galutinė išvada bus tokia, kokia formuojasi dabar, pasak K.Starkevičiaus, „opozicijai priklausantys komisijos nariai pateiks savo atskirąją nuomonę”. Jeigu ją pasirašys bent trys komisijos nariai, Seimas turės balsavimu apsispręsti, kurią iš išvadų – komisijos daugumos ar atskirąją nuomonę pareiškusių narių – reikia svarstyti ir priimti.
A.Rimo teigimu, jau patvirtintame sąraše paminėti asmenys nėra vieninteliai vienaip ar kitaip prisidėję prie EBSW veiklos ir padėję daugeliui koncerno vadovų išvengti griežtų bausmių už neteisėtą veiklą, pinigų iššvaistymą: „Išvadose bus daug pavardžių. Bus pridėtas visų Vyriausybių nuo 1990 metų iki dabar vadovų ir ministrų sąrašas”.
Atsakymai į devynis klausimus
Komisiją yra pasiekęs Lietuvos nepriklausomų žurnalistų sąjungos pirmininko Jaroslavo Banevičiaus raštas, kuriame jis tvirtina, esą dabartinio premjero A.Brazausko prieš daugiau kaip dešimtmetį vadovauta Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP) buvo sulaukusi EBSW paramos. Tuometiniai LDDP vadovai šią informaciją pavadino kliedesiais. J.Banevičius buvo paprašytas kuo skubiau pateikti turimus dokumentus, patvirtinančius jo teiginius. Tačiau vakar komisijos posėdyje jis nepasirodė. Todėl greičiausiai į J.Banevičiaus pareiškimus rengiant ir tvirtinant komisijos išvadą nebus atsižvelgta.
A.Rimas teigė, kad komisijos išvadų galutinio patvirtinimo galima tikėtis šiandien. Jos bus gana didelės apimties. Seimas komisijai uždavė devynis klausimus apie EBSW veiklą ir politikų sąsajas su šiuo skandalingu koncernu.
Komisijos išvados bus Seimui pateiktos ir svarstomos bei priimamos tik pavasario sesijoje, kuri prasidės kovo 10 dieną.
Apsisvaidė pareiškimais
Tuo tarpu baigiamos rengti išvados sukėlė eilinę įtampą valdančiojoje keturių partijų koalicijoje.
Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas pareiškė asmeniškai raginsiąs Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) kuo greičiau pasiaiškinti dėl viešos informacijos apie EBSW finansinę paramą dabartiniams socialdemokratams. Šie atsikirto, jog ir pačiam V.Uspaskichui gali tekti aiškintis dėl vidaus reikalų ministro G.Furmanavičiaus buvusių ryšių su EBSW.
Darbo partijos išplatintame V.Uspaskicho pareiškime teigiama, jog informacija, liudijanti EBSW bendradarbiavimą su dabartinės koalicinės Vyriausybės nariais, „turi būti kuo greičiau ištirta ir paneigta arba patvirtinta”. „Šiuos faktus vertinu itin neigiamai. Būtina kuo greičiau turėti visą informaciją apie susidariusią situaciją, apie tai asmeniškai bandysiu kalbėtis su koalicijos partneriais”, – cituojamas V.Uspaskichas.
Pasak jo, situacija reikalauja dar kartą apsvarstyti kuo skubesnį Gintaro Petriko sugrąžinimą į Lietuvą. Buvęs EBSW vadovas G.Petrikas dabar JAV kalėjime laukia vietos teisėsaugos sprendimo, ar patenkinti Lietuvos prašymą jį išduoti teismui Lietuvoje. „Panašu, kad į visus klausimus geriausiai gali atsakyti tik šis asmuo. Manau, kad tai būtų viena iš galimybių atmesti arba patvirtinti panašios informacijos tikrumą”, – sakė V.Uspaskichas.
LSDP vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis atšovė, jog nesulaukus parlamentinės EBSW tyrimo komisijos išvadų nederėtų iš anksto kalbėti apie kieno nors buvusius ryšius su koncernu. Tuo labiau kad, V.Andriukaičio teigimu, „G.Furmanavičiaus figūravimas EBSW istorijose yra kur kas rimtesnis nei J.Banevičiaus svaičiojimai” apie socialdemokratus.
„Nenorėtume iš anksto kalbėti apie G.Furmanavičiaus ar kitų politikų ryšius su EBSW, nes mes neturime duomenų. G.Furmanavičiaus pavardės figūravimas EBSW istorijose visą šį laiką galėjo ir mums kelti daug abejonių bei provokuoti visokius mūsų pareiškimus. Mes ne pirmą kartą stebime Darbo partijos lyderio pasisakymus socialdemokratų atžvilgiu ir susitikimuose su žmonėmis, ir artėjant savivaldos rinkimams, todėl galima daryti prielaidą, kad taip pradedama rengtis rinkimams”, – sakė V.Andriukaitis.
Stasys Gudavičius