Liberalai sunerimę dėl vangaus Šengeno lėšų įsisavinimo

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta po Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) 2005 metų veiklos rezultatų aptarimo pasipiktino akivaizdžiai per lėtu lėšų, skirtų pasirengimui įstoti į Šengeno erdvę, įsisavinimu.
Pasak A.Kašėtos, situacija, kai per keletą metų yra įsisavinta tik labai nedidelė šių lėšų dalis, yra skandalinga ir netoleruotina, o atsakomybę už tai turėtų prisiimti atsakingi VRM pareigūnai, kurie yra tiesiogiai atsakingi už Šengeno lėšų panaudojimą.
Taip vadinamos Šengeno priemonės programos finansavimui, 2004 m., kartu su Lietuvos lėšomis, buvo skirta 202. 013 mln. litų, tačiau iš šių lėšų pagal sudarytas 42 pirkimo sutartis išmokėta tik 3. 296 mln. litų, tai yra 1.63 proc. tais metais skirtų lėšų. 2005 m. Šengeno priemonei skirta 276. 793 mln. litų, tačiau pasirašyta tik 1 pirkimo sutartis 6. 290 mln. litų sumai, o iš jų panaudota 140 tūkst. litų, t. y. tik 0.05 proc. praėjusiems metams skirtų lėšų.
Kaip problematiškiausi „taškai”, rengiantis įsijungti į Šengeno erdvę, dėl uždelsto lėšų įsisavinimo yra techninių kontrolės ir stebėjimo priemonių įsigijimas (jau iki šių metų liepos privalu įsisavinti 90 mln. litų), tarptautinių sausumos pasienio kontrolės punktų rekonstrukcija, Vilniaus (o ir Kauno bei Palangos) oro uosto terminalo bei naujos užkardos Klaipėdos jūrų uoste statyba ir eilė kitų.
A.Kašėta taip pat pasipiktino Specialiosios Kaliningrado tranzito programos priemonėms įgyvendinti skirtų lėšų panaudojimo „sparta”. Iš 2005 metams programai skirtų 8 mln. litų, nepanaudota 6 mln. litų. Tokį žemą lėšų panaudojimo lygį nulėmė tai, kad palyginti vėlai, tik 2005 m. gegužės 30 d. buvo išleistas Vyriausybės nutarimas Dėl Specialiosios Kaliningrado tranzito programos, o sutartis Dėl VSAT Specialiosios Kaliningrado tranzito programos priemonių įgyvendinimo pasirašyta tik 2005 m. rugpjūčio 17 d. Be to, VSAT jau 2005 m. spalio 19 d. kreipėsi į VRM su prašymu kreiptis į ES Komisiją pratęsti 2004 m. patvirtintų lėšų panaudojimo terminą iki 2006 m. rugsėjo 1 d., tačiau VRM tą padarė tik 2005 m. gruodžio 13 d.
Pasak A.Kašėtos gerai, kad bent prieš keletą dienų Vyriausybė nusprendė spartinti Šengeno projektų konkursų viešųjų pirkimų procedūras. Tačiau negi tokio pasiūlymo Vyriausybei nebuvo galima pateikti žymiai anksčiau, kai po pirmųjų Šengeno projektų parengimų, jų patvirtinimo ir pirkimo procedūrų 2004 metais buvo akivaizdu, kad esama tvarka yra pernelyg ištęsta ir biurokratiška?
„Vidaus reikalų ministras privalo prisiimti atsakomybę už prastą Šengeno lėšų įsisavinimą bei spręsti ir VRM pareigūnų atsakomybės klausimą, nes jei Lietuva nespės pasiruošti įstojimui į Šengeno erdvę, ieškoti kaltų bus per vėlu.” – tvirtina A.Kašėta. „Akivaizdu, kad šių metų liepą atvyksiantys ES tikrintojai turės nustebę konstatuoti, kad mums ES pinigų nereikia. Jiems turėtų kilti iš tiesų labai dideles abejones ar mes spėsime iki 2007 pradžios pasirengti narystei Šengene” – sako A.Kašėta.
Parlamentaras taip pat kreipiasi į premjerą, ragindamas asmeniškai prižiūrėti pasirengimo įstojimui į Šengeno erdvę darbus, nes kartais jie užstringa ir dėl kai kurių žinybų nesusikalbėjimo ar net visiškai nesuprantamos „konkurencijos” ar neaiškių ambicijų. Liberalai iš Vyriausybės vadovo tikisi išgirsti aiškų ir nedviprasmį atsakymą, jog 2007 m. sausio 1 d. išlieka mūsų įsiliejimo į Šengeno erdvę diena bei nenumatomi jokie sprendimai, galintys šią narystę atitolinti.
„Šiuo metu, po įstojimo į ES, vienas svarbiausių mūsų tikslų, nacionalinės reikšmės prioritetas, yra įsijungimas į Šengeno erdvę, todėl šiai sričiai Vyriausybė turėtų rodyti išskirtinį dėmesį, kad pasirengimo darbai vyktų sparčiai, sklandžiai, bet tuo pačiu ir skaidriai” – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas.
Liberalų frakcijos narys, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius siūlo pasirengimo narystei Šengene klausimą viešai aptarti Seimo posėdyje. „Klausimas yra toks svarbus, kad liberalų frakcija kreipsis į Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, siūlydama šį klausimą svarstyti tik prasidėjus parlamento pavasario sesijai. Aš manau, kad tai yra nacionalinės svarbos klausimas, su kuriuo turi būti gerai susipažinę visi piliečiai, kad dabar padaryti sprendimai mums nesukliudytų ateityje.” – sako liberalas.