Trukdęs žaisti ir kitam įspyręs moksleivis taip kumščiu gavo grąžos, kad net atsidūrė ligoninėje.
Kumščiu klasės draugą pamokęs mokinys dabar gailisi dėl to, ką padarė.
Tačiau atgailauti linkę ne visi smurtaujantys mokiniai. Kai kurie ne tik nesigėdi skriausti silpnesnių, bet netgi didžiuojasi jiems iškeltomis baudžiamosiomis bylomis.
Dėl spyrių – smūgis
Į Klaipėdos vaikų ligoninę dėl galvos sumušimo bei smegenų sukrėtimo šią savaitę buvo paguldytas „Pajūrio” vidurinės mokyklos penktokas Sergejus, kurį sumušė bendraklasis Artiomas.
Berniukų klasės auklėtoja Elvyra Grigonavičiūtė dienraščiui „Klaipėda” pasakojo nesitikėjusi, kad konfliktas tarp bendraklasių baigsis tuo, jog vienam iš jų teks žaizdas gydytis ligoninėje.
„Viskas įvyko per didžiąją pertrauką. Vaikai tądien žaidė, o Sergejus pradėjo aiškinti, kad žaidimo taisyklės yra kitokios. Mokiniai pasakojo, kad, paprašytas nesikišti, Sergejus supyko, pradėjo keiktis ir dukart įspyrė Artiomui. Šis keršydamas kumščiu smogė Sergejui į tarpuakį”, – prisiminė auklėtoja.
Bendraklasiui smogęs Artiomas pamatęs, kad šiam iš nosies pasipylė kraujas, labai išsigando. Jis pats auklėtojai papasakojo, kas įvyko, ir vis klausinėjo, ar išties blogai padarė į smurtą atsakęs smurtu.
Mokytoja Artiomui pripažino, kad jis pasielgė labai neteisingai, o sužeistą Sergejų išleido gydytis į namus. „Nemaniau, kad Sergejus patyrė rimtesnę traumą. Atrodė, kad bus mėlynė, ir tiek. Bet kai vakare paskambinusi močiutė pasakė, kad Sergejus – ligoninėje, sunerimau. Artiomo tėvams iškart nesiryžau pranešti apie sūnaus prasižengimą. Bijodama, kad dėl tokios žinios berniuko tėvai negalės užmigti. apie tai, jog jų sūnaus sumuštas Sergejus ligoninėje, pranešiau tik kitą rytą”, – sakė auklėtoja.
Nukentėjęs – naujokas
Kitą dieną E.Grigonavičiūtė visai klasei papasakojo, kad sumuštas jų moksladraugis paguldytas į ligoninę. Šią žinią išgirdęs Artiomas net pabalo.
Auklėtoja tvirtino, kad abu susimušę berniukai nėra neklaužados. Sergejus tik prieš pusantro mėnesio iš Kauno persikėlė gyventi į Klaipėdą ir pradėjo mokytis „Pajūrio” vidurinėje mokykloje. Mokytoja pastebėjo, kad klasė jį priėmė draugiškai, ir dar pasidžiaugė, kad visi taip šauniai susigyveno.
Artiomas, pasak E.Grigonavičiūtės, yra geras vaikas, tačiau šįkart nesusilaikė ir, užuot taikiai išsprendęs kilusį konfliktą, smogė klasės draugui.
Auklėtoja vis dar svarsto, ar reikėtų nubausti Artiomą. Tačiau matydama, kaip jis dėl šio įvykio išgyvena, mano, kad didesnės bausmės neprireiks.
Nustūmė nuo laiptų
Klaipėdos VPK Viešosios policijos Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos poskyrio viršininkė Violeta Girtavičienė pasakojo, kad smurto mokyklose vis daugėja, o smurtauti pradeda vis jaunesni.
Tačiau ne visi smurtą patyrusių vaikų tėvai parašo policijai pareiškimus. „Priežasčių, dėl ko tėvai atsisako rašyti pareiškimus, gali būti keletas. Vieni bijo smurtaujančiųjų keršto. Kiti susitaiko su skriaudėjų tėvais po to, kai šie atlygina gydymo išlaidas”, – vardijo pareigūnė.
Policiją neretai informacija apie smurtą pasiekia tada, kai nukentėjęs vaikas atsiduria ligoninėje. Tačiau apie daugelį mokykloje įvykstančių smurto atvejų nesužino net tėvai ir pedagogai – jie lieka tik tarp skriaudiko ir aukos.
Labiausiai inspektorei įsiminė prieš porą metų Maksimo Gorkio vidurinėje mokykloje įvykęs smurto atvejis, kai septintokas sąmoningai nustūmė nuo mokyklos laiptų šeštoką už tai, kad šis neva lipo ne ta puse. Pastumtas smulkaus sudėjimo vaikas nuo laiptų nusirito kaip kamuoliukas. Jam krentant lūžo koja ir įskilo rankos kaulas.
Vėliau skriaudikas teisinosi nesitikėjęs, kad bus tokios skaudžios pasekmės.
Muša pažangiuosius
Mokyklose smurtaujama dėl įvairių priežasčių. Vaikai mėgsta žeminti vargingiau už juos gyvenančius arba kažkuo išsiskiriančius bendraamžius. Mergaitės vis dažniau naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, kovodamos dėl patinkančių berniukų.
V.Girtavičienė atsiminė, kaip buvo sumuštas berniukas už tai, kad geriau už kitus mokėsi ir nebėgdavo iš pamokų.
Inspektorė žino ir ne vieną atvejį, kai kiti moksleiviai versdavo bendramokslius duoti nusirašyti namų darbus, o jeigu jie nebūdavo padaryti, tokius vaikus sumušdavo.
Neretai smurtaujantys vaikai net nesigaili dėl savo poelgių. Dar blogiau – kai kurie net didžiuojasi tuo, kad jiems iškelta baudžiamoji byla. V.Girtavičienė spėjo, kad paaugliai, dažnai matydami per televiziją tokius nusikaltėlius kaip Sigitas Gaidjurgis ar Henrikas Daktaras, pradėjo juos idealizuoti ir laikyti didvyriais.
Giedrė Balčiūtė