Amerikiečių kompanija pateikė Klaipėdos uosto saugumo studiją ir siūlymų gerinti saugumui. Studija atlikta už JAV vyriausybei atstovaujančios prekybos ir vystymo agentūros skirtą 415 tūkstančių JAV dolerių paramą.
Klaipėdos uosto saugumo studiją rengusi JAV kompanija „Science applications international corporation” (SAIC) yra paruošusi „Mažeikių naftos” aplinkos apsaugos studiją ir įdiegė kontrolės sistemą Ignalinos atominėje elektrinėje.
Analizuota daugybė grėsmių
Studiją rengę amerikiečiai pateikė ir galutinės ataskaitos viešai skelbiamą versiją. Ji gerokai skiriasi nuo studijos, kuri pateikta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir uosto naudotojams. Viešai skelbiamoje studijos versijoje nėra daugelio konkrečių duomenų ir išvadų, kaip gerinti uosto saugumą. Atskirai analizuotas kiekvieno uosto terminalo saugumas, tačiau tyrimo išvados viešoje versijoje nepateiktos. SAIC kompanija analizavo ir teikė siūlymų, kaip turi veikti uosto apsauga, kokie pavojai uostui gali kilti, kaip nuo jų apsisaugoti. Todėl suprantama, kodėl didesnė dalis pateiktos informacijos yra konfidenciali.
Įdomu ir tai, kad ir amerikiečiams, kurie vertino Klaipėdos uosto saugumą, nebuvo suteikta teisė susipažinti su apsaugos sistema. Nė viena uosto bendrovė nepateikė SAIC kompanijos atstovams konkrečių jų teritorijų apsaugos planų, kurie laikomi slapta informacija.
Atlikdami tyrimą, amerikiečiai sudarė uosto jūrinės dalies ir teritorijos apsaugos, apšvietimo, informacinių technologijų sistemos, uosto verslo apžvalgas. Jos buvo naudojamos paruošti rekomendacijoms, nustatyti uosto apsaugos kaštams bei įvertinti uosto poveikį aplinkai. Tikrinimas vyko pagal 128 atskirus veiksnius, analizuoti 6 galimi grėsmių scenarijai ir 11 incidentų, kurie apėmė įsibrovimą į uostą su sprogmenimis, laivo užgrobimą, pavojingų medžiagų išleidimą, įkaitų grobimą uoste, uosto įrenginių ataką iš išorės iš sausumos ir vandens pusės, naudojant raketas ir sprogmenis, uosto įrenginių panaudojimą gabenti kontrabandai, ginklams ir sprogmenims, įsilaužimą į uosto kompiuterinę sistemą, įvairius sabotažo su kroviniu veiksmus.
Padaryta išvada, kad uosto terminalai, kurių iš viso tikrinta 19, turi atsakomųjų priemonių prieš galimas grėsmes ir išvardintus incidentus.
Apsauga įvertinta gerai
Įvertinę Klaipėdos uosto apsaugą, amerikiečiai pateikė palyginti nedaug viešai skelbiamų išvadų, ką jau dabar reikia arba ateityje reikės keisti. Akcentuota, kad Klaipėdos uosto apsauga yra priimtina, o bendras apsaugos lygis, vertinant pagal skirtingus terminalus, svyravo nuo labai gero iki ribinio įvertinimo.
Konstatuota, kad dauguma terminalų atitinka Tarptautinį laivų ir uosto įrenginių apsaugos (ISPS) kodeksą.
Terminalų operatorių rūpinimasis apsauga tikrinimo metu buvo akivaizdus, didžioji dalis apsaugos personalo atrodė gerai pasirengę. Labai gerai įvertintas „Klaipėdos naftos” saugos personalo pasirengimas. Konstatuota, kad ateityje dėl apsaugos gali kilti problemų kruiziniam terminalui, šalia kurio numatoma statyti viešbučius ir turizmo centrą. Nustatytas apsaugos spragas ateityje turėtų išspręsti šiuo metu intensyviai besivystanti „Klaipėdos Smeltė”. Kai kurie terminalai buvo užgriozdinti sena technika.
Rekomendavo pakeisti tvoras, įrengti ženklus
Vizualiai įvertintas Klaipėdos uosto apšvietimas. Neapšviestos buvo zonos, kur vyko statybos. Klaipėdos uosto apšvietimo standartai (kontrolės punktuose ir akcizo prekių aikštelėse – 50 liuksų, atviruose plotuose ir pagal perimetrą – 30 liuksų į kvadratinį metrą) amerikiečiams atrodo protingi ir pakankami.
Amerikiečiai atkreipė dėmesį, kad labai skirtingos yra Klaipėdos uosto tvoros. Uosto direkcija yra priėmusi vieningą uosto tvorų standartą, kuris privalomas visoms naujai statomoms tvoroms. SAIC atstovai mano, kad turėtų būti nustatytas reikalavimas uosto kompanijoms per tam tikrą laiką pakeisti senąsias tvoras pagal numatytą standartą.
Taip pat JAV apsaugos specialistai rekomendavo, kad prie uosto tvorų 6-9 metrų atstumu iš abiejų pusių nebūtų jokios augmenijos, aukštesnės nei 15 centimetrų, ar sukrautų daiktų. Uosto perimetro apžiūra turėtų būti vykdoma ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Uosto terminaluose, anot amerikiečių, turėtų būti išdėstyti vienodo standarto ženklai, skirti pėsčiomis po uostą vaikštantiems žmonėms bei transportui. Ženklais vidinėse uosto teritorijose turėtų būti nurodyti pagrindiniai terminalai, pavojingų medžiagų sandėliai, zonos, kur privaloma prisisegti tapatybės korteles, draudžiamosios zonos, sunkvežimių maršrutai, evakuacijos schemos.
Uosto plėtra sukels problemų
Saugumo ekspertai iš JAV įvertino, kad Klaipėdos uosto plėtra sukels naujų saugos problemų.
Labiausiai planuojama didinti naftos ir jos produktų, konteinerių krovos apimtis. Pakankamai didelė išliks ir birių krovinių, pirmiausia – trąšų krova. Bene daugiausiai problemų kels saugus konteinerių gabenimas į uostą ir iš jo. Šį vieną sudėtingiausių krovinių transportavimo klausimų Uosto direkcijai, amerikiečių nuomone, teks spręsti per ateinančius 5-10 metų.
Teigiamai įvertinta tai, kad, plėtojant Klaipėdos uostą, dėmesys skiriamas ne tik krovai didinti, bet ir rekreacijos bei pramogų zonoms vystyti. Tai parodo, kad uostas yra suinteresuotas įvairių ūkio šakų plėtra. Teigiamai įvertinta ir tai, kad bendrai uoste ir atskiruose terminaluose stengiamasi įdiegti naujausias technologijas.
Atkreipiamas dėmesys, kad rytinės Baltijos regione, kur yra didelė konkurencija tarp uostų, ypač svarbu išvengti incidentų dėl uosto saugumo. Atskiroje neviešoje ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, kaip sumažinti saugumo incidentų tikimybę. Uosto patrauklumą sumažintų ir tai, jei, didėjant krovai, dėl laivybos intensyvumo ilgėtų laivų prastovos. Taip pat, jei nebūtų tinkamo apsaugos planavimo kruizinio terminalo prieigose, kur bus viešbučių ir konferencijų centras. Ypač dėmesys atkreipiamas į krovinių pristatymą automobilių transportu į įvairius uosto terminalus. Rekomenduota parengti krovinių gabenimo transporto schemas.
Pasiūlė, kur gauti pinigų saugumui gerinti
Amerikiečiai tvirtina, kad uostuose teisinių reikalavimų, kuriuos nustato valstybė, įgyvendinimas paprastai atliekamas verslo lėšomis. Klaipėdos uoste operatoriams keliami reikalavimai, palyginti su kitais uostais, neatrodo pernelyg griežti. Todėl išlaidos, kurios susijusios su terminalų priežiūra ar ISPS kodekso reikalavimų vykdymu, turi būti laikomos normaliomis eksploatacinėmis išlaidomis ir už jas turėtų mokėti uosto operatoriai.
Kai kuriuose uostuose yra įvesti nedideli krovinių vežimo per uostą mokesčiai arba uostų apsaugos rinkliavos. Paramos galima gauti ir iš Pasaulinės muitinių organizacijos. Saugumo ekspertai iš JAV nurodo ir šios šalies Eksporto ir importo banką, kuris teikia lengvatines paskolas, kai perkama JAV įranga. Kitas galimas finansavimo šaltinis yra JAV eksporto kontrolės ir pasienio apsaugos departamentas. Jo parama 2004 metais buvo skirta Latvijos muitinės ir pasienio apsaugos funkcijoms gerinti. JAV prekybos ir plėtros agentūra skiria subsidijų iki 410 tūkst. eurų uostams, kurie siekia gerinti prekybą su JAV. Per pastaruosius 10 metų tokia parama jau pasinaudojo 32 Europos regiono uostai. Iš Klaipėdos uosto į JAV kol kas tiesiogiai gabenama nedaug krovinių. Ateityje jų gali daugėti, nes statomas konteinerių terminalas, kur galima bus pakrauti ir didesnius tiesiogiai į JAV plaukiančius konteinervežius.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus yra įsitikinęs, kad JAV kompanijos „Science applications international corporation” parengta saugumo studija pakels Klaipėdos uosto populiarumą Baltijos regione, Europoje ir visame pasaulyje, sudarys galimybes plačiau bendradarbiauti su JAV.
Vidmantas Matutis