Mūsų šalyje įstatymų kartais paisoma labai skrupulingai. Netgi tada, kai kalbama apie žmogaus gyvybę.
Negalėdami sulaukti, kol ilgai posėdžiaujančios komisijos pagaliau skirs lėšų sunkia kraujo liga sergančio klaipėdiečio gydymui Lietuvoje, artimieji ryžosi jį gelbėti Baltarusijoje. Tačiau toks ryžtas jiems gali kainuoti apie 100 tūkst. litų. Ne medikų komisijos, o artimųjų sprendimu į užsienį išgabentas jaunuolis prarado galimybę gauti 100 proc. kompensuojamus medikamentus, kurie, gydantis mūsų šalyje, jam priklausytų.
Mėnesius nerado ligos
Klaipėdietis Romanas Solenkovas blogai pasijuto pernai vasarą, tuoj po mokyklos baigimo.
Aštuoniolikmetis itin susirūpino išvydęs, kad jo šlapimas – juodos spalvos. Buvo įtarta, kad vaikinas serga hepatitu. Tačiau uostamiesčio ligoninėje per tris savaites taip ir nepavyko nustatyti, koks tai hepatitas – A, B ar C.
Galiausiai buvo nutarta, kad tai autoimuninis hepatitas, o patikslinti diagnozės vaikiną išsiuntė į Vilniaus universiteto Santariškių ligoninę. Ten po kelių savaičių buvo atrasta tikroji liga. Vaikinui nustatyta sunki anemijos forma. Kol vaikinui buvo nustatyta tikroji liga, praėjo keturi mėnesiai.
Siūlė persodinti čiulpus
Romano brolis Denisas Solenkovas „Klaipėdai” pasakojo, kad paaiškėjus tikrajai diagnozei Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre, gydytojai pasakė, jog geriausias gydymo būdas yra kaulų čiulpų transplantacija.
Pirmiausia buvo ieškota giminingų kraujo čiulpų donorų tarp pačių artimiausių žmonių. Ši nelaimė sukrėtė šeimą.
Prieš tai gyvenęs Anglijoje, į Lietuvą sugrįžo Denisas. Iš Baltarusijos atvyko ir ten gyvenantis brolių tėvas. Tačiau nė vieno iš artimųjų kaulų čiulpai vaikinui netiko.
Gydytojai pasakė, jog reiks ieškoti negiminingo kaulų čiulpų donoro.
Transplantacijos atsisakė
Sergančiojo artimieji sakė daug domėjęsi liga ir jos gydymo būdais, nutarę neskubėti su kaulų čiulpų transplantacija ir paprašę medikų gydyti vaistais. Tik tada, jei ir šie nepadėtų, ieškoti donoro ir persodinti kaulų čiulpus.
Pasak D.Solenkovo, gydytojai pradėjo pykti, kad jie atsisakė transplantacijos, tačiau išsiuntė prašymą į Valstybinę ligonių kasą, kad ši skirtų pinigų dešimtis tūkstančių litų kainuojančiam jaunuolio gydymui vaistais. Tačiau medikai neslėpė, jog nežinia, kiek reiks laukti atsakymo. O kol Ligonių kasa neduos pinigų vaistams, gydymas pradėtas nebus.
Artimiesiems ligonio būklė atrodė kritiška, kraujavo dantenos, vis dažniau tekdavo perpilti kraujo preparatų.
Išvežė į Baltarusiją
Sergančiojo brolis Denisas tikino, kad artimiesiems vis sunkiau buvo gyventi nežinioje ir matyti prastėjančią Romano būklę.
Baltarusijoje gyvenantis vaikino tėvas taip pat ieškojo pagalbos sūnui. Jis sužinojo, jog greta Minsko yra Baltarusijos respublikinis mokslinis-praktinis vaikų onkologijos ir hematologijos centras, kuriame gydomi tokie ligoniai, kaip Romanas.
Artimieji nutarė neberizikuoti ir patys išvežė klaipėdietį į Baltarusiją, kur jis nedelsiant buvo pradėtas gydyti. Ten vaikinas nuo praėjusių metų lapkričio 21-osios yra ir iki šiol.
Prašė 25 tūkst. dolerių
Denisas pasakojo, jog, pradėjus gydymą, kreipėsi į Baltarusijos sveikatos ministeriją, iš kur greitai gavo atsakymą, kad Lietuvos piliečiui R.Solenkovui nemokamai bus suteiktos visos paslaugos, tačiau teks sumokėti už medikamentus ir laboratoriniams tyrimams skirtus regentus.
Praėjusių metų pabaigoje už Romano gydymą ir tyrimus medicinos įstaiga Baltarusijoje buvo išleidusi daugiau nei 25 tūkst. dolerių (beveik 100 tūkst. litų).
Šiandien ši suma yra dar didesnė.
Šiemet Romanas parašė prašymą Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijai, kuriame paprašė apmokėti jam skirtą gydymą Baltarusijoje.
Baltarusijos ligoninė išsiuntė sąskaitą į Lietuvos sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau ši apmokėti vaikino gydymą užsienyje atsisakė.
Lietuva pinigų neduos
Iš pradžių tai buvo patvirtinta žodžiu, o prieš dieną – ir raštu.
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas pranešė, kad mūsų šalies piliečių gydymas užsienyje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas tik tiems, kuriems jau niekas nebegalėjo padėti Lietuvoje, o užsienyje būtų galima pritaikyti tokius tyrimų ar gydymo metodus, kurių pas mus dar nėra.
Apie paciento gydymo užsienyje būtinumą turi nuspręsti ne artimieji, o ministerijos komisija. Jai visus reikiamus dokumentus turi pristatyti specialistai konsultantai arba Universiteto ligoninės atitinkamo profilio klinikos vadovai.
Kadangi klaipėdiečiui reikalingas gydymas gali būti suteiktas Lietuvoje, todėl esą nėra jokio pagrindo skirti pinigų gydymo išlaidoms Baltarusijoje.
Svarstė mėnesį
Ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vedėja Laura Sebekienė „Klaipėdą” patikino, kad lapkričio 22-ąją, dieną po to, kai Romanas buvo išvežtas į Baltarusiją, Ligonių kasa jau buvo apsvarsčiusi ir nusprendusi skirti per 70 tūkst. litų vaikino gydymui Lietuvoje.
Tačiau ministerijos sekretorius H.Baubinas paskutinę sausio dieną pasirašytame rašte Solenkovams rašė, jog Valstybinė ligonių kasa raštą, kuriuo garantavo Romano gydymui reikalingų medikamentų kompensavimą, išsiuntė lygiai mėnesiu vėliau – tik gruodžio 28 dieną.
L.Sebekienė tikino, jog yra ir kitas raštas, kuris rodo, kad toks sprendimas buvo priimtas jau lapkričio 22 dieną, ir mano, jog bent žodžiu ligoninei apie jį tikrai buvo pranešta iš karto.
Kviečia sugrįžti
D.Solenkovas, pamatęs tokį manipuliavimą laiku, nemano suklydęs, kad brolį skubiai išvežė gydytis į Baltarusiją. Nes laikas nėra tokių ligonių sąjungininkas.
„Tuomet negalvojau apie tokio sprendimo pasekmes, bet gelbėjau brolį”, – sakė D.Solenkovas, dar nežinantis, kaip išsikapstys iš beviltiškos situacijos.
Gal užstatys butą bankui, kad galėtų sumokėti už brolio gydymą Minske.
Tačiau šiandien jau galutinai aišku, kad valstybė nepadės.
D.Solenkovas retoriškai klausia: jei jau brolio gydymui buvo paskirta pinigų suma, koks skirtumas, kurios šalies ligoninėje ji bus išleista?
Tačiau ministerija atkakliai laikosi savo pozicijos – su ja nepasitarę žmonės esą patys prisidarė sau problemų, o skirti jiems pinigų gydymo išlaidoms Baltarusijoje padengti „nėra teisinio pagrindo”.
Ministerija siūlo grįžti į Lietuvą ir tęsti Romano gydymą Santariškių klinikose.
Jei už gydymą Baltarusijoje pinigai nebus sumokėti, ten Romano gydymas bus nutrauktas.
Specialiai broliui gelbėti prieš porą dienų Denisas atidarė sąskaitą ir prašo padėti įveikti dar vieną kliūtį tam, kad brolis išliktų.
D.Solenkovo vardu „Sampo” banke atidarytos sąskaitos numeris LT 437400019018823810.
Jolanta Juškevičienė