Kam reikia bronzinės žuvų pardavėjos?

Jau šeštą bronzinę skulptūrėlę uostamiestyje sukūrę menininkai Vytautas Paulionis ir Svajūnas Jurkus sako tūrį dar tūkstantį idėjų, kaip pagražinti miestą, tačiau esą uostamiesčio verslininkai tokiems „niekams” gaili pinigų.

„Neveltui sakoma, kad tas kas turi pinigų, turi jų todėl, kad niekam neduoda”, – juokėsi skulptorius S. Jurkus.

Negana to, menininkai pastebėjo, kad kiti „stambesnius gabaritus” mėgstantys kolegos negaili žaismingų skulptūrų autoriams kritikos ir pamokymų. Tačiau, V. Paulioniui tokia kritika labiau panaši į pavydą. Ir tai menininką tik dar labiau išdykauti – taip jis vadina pomėgį kurti originalias skulptūrėles.

Malonios išimtys

Praėjusią savaitę penkerių metų jubiliejų švenčianti viena bendrovė padovanojo miestui žaismingą šuns skulptūrą, pavadintą „Senamiesčio sargu”. Skulptūra buvo įkurdinta šalia bendrovės biuro Turgaus aikštėje, netoli judrios Pilies gatvės.

Skulptūrą kūręs architektas V. Paulionis pasakojo, kad iš pradžių buvo kilusi idėja pastatyti suolelį, ant kurio sėdėtų žmogus, tačiau dėl vietos stygiaus patrauklesnė pasirodė saugančio senamiestį šuns idėja. Juolab kad šiemet šuns metai.

Ši skulptūra, pasak menininkų, tai maloni išimtis, kai verslininkai atsiliepia į raginimą patiems rodyti daugiau iniciatyvų – labiau rūpintis ir puošti istorinę miesto dalį.

Klaipėdiečiai gali pasigrožėti ir dar keliais šių dviejų menininkų sukurtais darbais. Netoli Teatro aikštės stovinti iš bronzos išlieta kėdė – S. Jurkaus ir V. Paulionio dovana miestui. Kitus iš bronzos išlietus kūrinius – berniuką iš Klaipėdos miesto herbo, sėdintį prie baro, šmaikščią Taravos Anikės skulptūrėlę picerijoje, memorialinę lentą ir angelą sargą, įamžinusią vieno Liepų g. namo restautratoriaus nuopelnus – finansavo verslininkai.

Tokių originalių, miestą puošiančių akcentų kaštai, pasak menininkų, nėra dideli. „Argi milijoninę apyvartą darančiai įmonei yra daug 10-15 tūkst. litų? „, – klausė S. Jurkus.

O sumaniems verslininkams, pasak menininkų, tai gali būti vienas iš būdų pasireklamuoti. Juk žaismingi meno kūriniai ne tik padaro jaukesnį miestą. Tas vietas, kur jie stovi – labiau lanko miestiečiai ir turistai.

Idėjos – į tuščią kibirą

Nuo pat vaikystės kartu augę ir vienoje Rietavo mokykloje mokęsi menininkai turi sukūrę ne vieną skulptūrą, kurią išliejus iš bronzos būtų galima pagyvinti bet kurią miesto vietą, tačiau sako jau pavargę nuo rėmėjų paieškų.

„Idėjas kuriame labai paprastai. Pasiimame vyno butelį, pasistatome tuščią kibirą ir susėdę ten „metame” visas idėjas, kol išsikristalizuoja geriausios.

Pavyzdžiui, Kruizinių laivų terminale norėtume pastatyti į laivus žiūrintį berniuką. Kaip atrodo, kai atplaukusius užsieniečius pasitinka tik taksi ir autobusai? Sukūrėme žuvų pardavėjos skulptūrą ir norėjome pastatyti Klaipėdoje prie žuvies restorano, bet restoranas užsidarė. Ja susidomėjo Palangoje esančio baro savininkai, bet pagailėjo pinigų… Prie Klaipėdos Parodų rūmų norėtumėme pastatyti ubagą, bet kas finansuos?”, – pasakojo S. Jurkus.

S. Jurkus sako pastebėjęs, kad kur kas lengviau surasti sponsorių pavyksta Vilniuje, ar net Plungėje, nei Klaipėdoje. Kadangi uostamiestyje verslininkai tokių „niekų” neremia, nenuostabu, kad svečiai iš užsienio dažnai konstatuoja, esą Klaipėda – miestas be veido, visiškai pranykstantis bendrame Europos miestų kontekste.

Edita Užkuraitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.