Teisės ekspertai: „Litesko“ turi atlyginti visus nuostolius – tiek gyventojams, tiek valstybei

Teisės projektų ir tyrimų centras įvertino pranešimus apie tai, kad vyriausybinė komisija nustatė, jog dėl Telšiuose šalčių metu įvykusios avarijos yra kalta Telšių šilumos ūkį eksploatuojanti bendrovė „Litesko“.
Teisininkai pažymi, kad pagal Produktų saugos ir Vartotojų teisių gynimo įstatymus Telšių šilumos ūkį eksploatuojanti bendrovė „Litesko“ privalėjo užtikrinti tinkamos paslaugos teikimą šalčių metu. Už netinkamą pasirengimą teikti šilumą, už nustatytų eksploatavimo taisyklių pažeidimą ir avarijos sukėlimą kyla administracinė atsakomybė, o dėl padaryto turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl aplaidumo, padariusio didelę žalą, o taip pat už žalą žmonių sveikatai Baudžiamasis kodeksas nustato ir baudžiamąją atsakomybę.
Todėl bendrovė „Litesko“ turi atlyginti visą turtinę, o taip pat neturtinę žalą.
Pasak Teisės projektų ir tyrimų centro Tarybos nario advokato Kęstučio Čilinsko, turtinė žala turi būti atlyginama trijų rūšių: pirma, tiesioginiai nuostoliai – turto netekimas arba sužalojimas ir ryšium su žala turėtos išlaidos, antra, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, trečia, protingos išlaidos, skirtos žalos pasekmėms sumažinti, žalai įvertinti ir nuostolius išieškoti ne teismo tvarka.

Bendrovė „Litesko“ turi atlyginti ir išlaidas šildymuisi elektra, ir išlaidas gydymui ar butų remontui bei kitas išlaidas, kad būtų atstatyta iki avarijos buvusi padėtis

Teisės ekspertai siūlo žmonėms kaupti ir fiksuoti įrodymus apie nuostolius ir išlaidas.
Pasak teisininkų, tokių avarijų atvejais būna akivaizdžiai matoma žala ir užslėptoji, kuri išaiškės, praėjus kuriam laikui – atšilus orams, kai pasirodys kiek išsiliejusiu vandeniu ir šalčiu pažeistos pastatų sienos ir kitos konstrukcijos. Todėl turtinės žalos atlyginimas gali vykti etapais – pirmiau atlyginama akivaizdi žala, o vėliau – užslėptoji.
Pagal įstatymus nukentėjusiųjų gyventojų interesus ginti turi Telšių rajono savivaldybės taryba ir Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos. Šios dvi institucijos turi užtikrinti, kad būtų sudaryta kompetetinga ekspertų komisija žalai įvertinti. Į komisiją turi įeiti visų suinteresuotų asmenų atstovai, teisės ir statybos ekspertai, turto vertintojai. Komisijos darbo ir ekspertizės išlaidas turi padengti „Litesko“.
Kita vertus, aiškiai matomiems pirminiams nuostoliams įvertinti daugiabučiuose namuose gali būti sudarytos bendrijų ar gyventojų susirinkimų išrinktos komisijos, į jas įtraukiant „Litesko“ atstovus.
„Litesko“ yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę, todėl jos dėl žalos atlyginimo išmokų patirti nuostoliai bus kompensuoti draudimo įmonės. Tačiau gyventojai turi žinoti, kad draudiko ir draudėjo tarpusavio įsipareigojimai negali apriboti nukentėjusiųjų asmenų tesės gauti visą žalos atlyginimą – ir už nuostolius, kurių nepadegs draudimo įmonė.
„Litesko“ turi atlyginti nuostolius visiems žalą patyrusiems subjektams, ne tik gyventojams, bet ir valstybės biudžetui, iš kurio buvo paskirta lėšų avarijos padariniams šalinti.
„Litesko“ siūlo gyventojams specialiose anketose apibūdinti patirtus nuostolius ir nurodyti galimą finansinę žalą. Šios anketos turi būti nusiųstos arba nuneštos į Žalų registravimo centrą. Teisininkai atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nedraudžia ir tokia forma bendrauti žalą padariusiai bendrovei su nukentėjusiais asmenimis, tačiau gyventojai turi žinoti, kad jie negali būti varžomi vien tokiu bendravimu ir tokiu būdu žalai nustatyti. Jei išaiškėtų paslėpta žala, negaliotų dokumentai, kuriuose gyventojai pasirašytų, jog atsisako nuo pretenzijų.

Jei žalos atlyginimo klausimai nebus išspręsti geruoju, nuostolių dydį nustatys teismas

Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
Teisės ekspertai pažymi, kad viešą interesą tokiuose ginčuose turi ginti prokuratūra kartu su Nacionaline vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos.

Teisės projektų ir tyrimų centras

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.