Saugų investavimą vertinantiems gyventojams siūloma nemažai pasirinkimo galimybių
Rytoj išperkant Vyriausybės taupymo lakštus, Lietuvos gyventojai, investavę į šiuos vertybinius popierius, turėtų gauti 136 milijonus litų. Žmonėms, kurie iki šiol rinkosi saugias ir stabilias investavimo priemones, gali iškilti klausimas – kur panaudoti šias laisvas lėšas ir iš kokių variantų galima pasirinkti?
Skolinosi iš gyventojų
Finansų analitikai pripažįsta, kad mūsų šalies Vyriausybės taupymo lakštai buvo saugi ir, svarbiausia, pakankamai pelninga investavimo priemonė. Už šiuos vertybinius popierius mokamos palūkanos, kurios net viršija bankuose laikomų indėlių palūkanas.
Finansų ministerijos (FM) Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėja Irma Lazickienė „Kauno dienai” teigė, kad pirmoji Vyriausybės taupymo lakštų emisija buvo išleista 1999 metais, kai valstybė neturėjo itin palankių sąlygų skolintis, tuo tarpu gyventojai namuose laikė nemažas pinigų sumas.
„Tuo metu buvo siekiama ne tik pasiskolinti pinigų iš gyventojų, bet ir pasiūlyti jiems patikimą investavimo būdą, nes nemažai piliečių nepasitikėjo bankais ir savo santaupas laikė kojinėse”, – aiškino FM atstovė.
Vyriausybė, išleisdama taupymo lakštus, siekė įpratinti gyventojus investuoti į vertybinius popierius, nes iki tol tokios tradicijos nebuvo. Po ketverių metų, 2003 metų birželį, šių vertybinių popierių platinimas buvo sustabdytas ir nebeplanuojama to daryti ateityje.
„Per tą laiką pasikeitė skolinimosi sąlygos. Vyriausybė jau skolinosi išleisdama obligacijas, iždo vekselius vietos rinkoje ir euroobligacijas tarptautinėse rinkose. Tokio skolinimosi kaštai buvo kur kas patrauklesni, nei skolinantis iš gyventojų”, – teigė I.Lazickienė.
Be to, Tarptautinis valiutos fondas taip pat pasiūlė Vyriausybei nebeleisti naujų taupymo lakštų emisijų ir skatinti gyventojus investuoti į obligacijas ir į iždo vekselius. Fondo nuomone, taupymo lakštai valstybei yra per brangus skolinimosi būdas.
Vyriausybės garantijos
Šiuo metu dar išperkami anksčiau išleisti taupymo lakštai. Rytoj kaip tik ir bus išperkami taupymo lakštai, kuriuos gyventojai įsigijo nuo 2002 m. gruodžio iki 2003 metų vasario. Iš viso fiziniams asmenims planuojama išmokėti 136 mln. litų – į šią sumą yra įskaičiuotos ir 4,5 proc. metinės palūkanos.
Vyriausybė šiemet dar tris kartus kovo, gegužės ir liepos mėnesiais išpirks taupymo lakštus, o gyventojams išmokės beveik 100 mln. litų.
Anot finansų ekspertų, saugų investavimą vertinantys gyventojai trumpos ir vidutinės trukmės investicijai gali rinktis iš daugelio alternatyvų: už taupymo lakštus gautus pinigus jie gali laikyti terminuotojo indėlio sąskaitoje arba įsigyti Lietuvos ar užsienio valstybių obligacijų, taip pat investuoti į užsienio ir Lietuvos įmonių obligacijas, obligacijų fondus arba su akcijomis susietas obligacijas.
„Manome, kad gyventojų tikrai nenuskriaudėme, nes jie turi nemažai galimybių, kur saugiai ir patikimai investuoti savo pinigus. Ne ką mažiau patikimas būdas už taupymo lakštus yra investavimas į Vyriausybės išleidžiamas obligacijas bei iždo vekselius. Vyriausybė taip pat įsipareigoja šiuos vertybinius popierius išpirkti, o gyventojai turi galimybę juos parduoti anksčiau nei numatytas terminas”, – teigė I.Lazickienė.
„Finastos” finansų maklerė Gintautė Bagdonavičiūtė pastebėjo, kad Vyriausybės obligacijos bei iždo vekseliai iš tiesų siejami su patikimu ir labai saugiu investavimu, tačiau fiziniai asmenys ne itin noriai renkasi šiuos vertybinius popierius, nes jų pajamingumas nėra didelis.
„Dalis žmonių atsiima pinigus ir padeda į terminuotus indėlius, o kiti – orientuojasi į naujus produktus, kurių nebuvo prieš dvejus trejus metus. Tai – įvairūs investiciniai akcijų bei obligacijų fondai, įmonių obligacijos”, – teigė „Finastos” atstovė.
Svarbiausia – saugumas
„Iki šiol į taupymo lakštus investavę gyventojai yra gana konservatyvūs ir atsargūs – savo investicijoms jie kelia aukštus saugumo reikalavimus”, – pripažįsta SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pašnekovės teigimu, jei šie žmonės rinktųsi terminuotuosius indėlius – tradicinį būdą – ar mūsų šalies Vyriausybės obligacijas, jie galėtų uždirbti apie 3 proc. nuo investuotos sumos. Daugiau pelno, iki 5-6 proc., gyventojai galėtų gauti investavę į šiek tiek didesne rizika pasižyminčių užsienio vyriausybių, stiprių įmonių obligacijas. Pastarųjų pelningumas priklauso nuo šalies, kurioje įmonė veikia, ir nuo pačios įmonės patikimumo. Tačiau šias obligacijas dėl sandorio išlaidų naudinga pirkti tiems asmenims, kurie turi sukaupę didesnę sumą – apie 50 tūkstančių litų.
Saugumu pasižymintys obligacijų fondai, investuojantys į išsivysčiusių šalių obligacijas, siūlo panašų pelningumą: ES senbuvėse vyriausybių obligacijų palūkanų normos yra ne didesnės nei Lietuvoje, o Centrinės ir Rytų Europos obligacijų pelningumas priklauso nuo šalies ir svyruoja apie 2-6 procentus.
„Tikėtina, kad taupymo lakštų turėtojai nebus linkę rinktis Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių obligacijų, nes šioms šalims būdinga didelė rizika, susijusi su menku politiniu stabilumu. Atsargiesiems ar pradedantiems investuoti galėtų tikti Pasaulio rinkų fondų fondas, investuojantis į įvairių valstybių akcijų ir obligacijų rinkas. Tiesa, ši priemonė nėra tokia stabili kaip anksčiau minėtosios”, – teigė SEB Vilniaus banko atstovė.
Apsidrausti galima
J.Varanauskienė pripažįsta, kad pastaruoju metu investuotojus vis labiau vilioja didelis Rytų ir Vidurio Europos, Kinijos ar Japonijos akcijų rinkų pelnas, tačiau baimė nesėkmės atveju prarasti santaupas atsargiuosius atgraso nuo panašių investicijų. Šeimos finansų ekspertės teigimu, kompleksinės investavimo priemonės, jungiančios kelių instrumentų ypatumus – pavyzdžiui, akcijų ir obligacijų – leidžia apriboti riziką, kurios baiminasi žmonės.
SEB Vilniaus banko Finansų rinkų departamento direktorius Vykintas Misiūnas atsargiems klientams pataria rinktis su akcijomis susietas obligacijas.
„Savo ypatumais – saugumu, trukme, investavimo suma – su akcijomis susietos obligacijos yra artimos Vyriausybės taupymo lakštams, tuo tarpu jų pelningumas gali būti kelis kartus didesnis nei lakštų ar kitų saugių investavimo priemonių”, – akcentavo Finansų rinkų departamento vadovas.
Su akcijomis susietos obligacijos suteikia atsargiems, konservatyviems žmonėms galimybę netiesiogiai investuoti į akcijų rinką ir tuo pačiu žinoti, kokia yra maksimali suma, kuria jie rizikuoja. Investuojantieji į šias priemones bet kuriuo atveju išsaugo nominalią obligacijų vertę (išlaikę obligacijas iki išpirkimo) – skirtingai nei investuodami tiesiogiai į akcijas. Tai įsipareigoja obligacijų leidėjas.
Investavimu rūpintis nereikės
„Žmogus, nusipirkęs obligacijų, kurių kiekvienos vertė po 100 litų, žino, kad po kelerių metų jis atgaus ne mažiau kaip po 100 litų už kiekvieną obligaciją. Tai – pačiu nepalankiausiu atveju. O jei padėtis rinkoje bus palanki, tai kiekviena ši obligacija uždirbs pelno”, – aiškino V.Misiūnas.
Pasak jo, istorinis šio produkto pelningumas – apie keliolika procentų, su kai kurių sektorių įmonių akcijomis susietos obligacijos pastaraisiais metais pasiekia apie 15 procentų metinį pelningumą.
Kaip ir nusipirkus taupymo lakštus, gyventojams, įsigijusiems šių obligacijų, patiems nereikia rūpintis investavimo procesu, sekti ar išmanyti akcijų rinkų – obligacijas platinančių įmonių specialistai parenka perspektyviausias rinkas, su kuriomis susiejamos emisijos. Sąlygos, kuriomis investuojama, yra aiškios ir nustatytos iš anksto: trukmė dažniausiai 2-3 metai, iš anksto žinoma galimo pelno dalis, kuri teks investuojančiajam.
Skirtingai nuo terminuotojo indėlio, jei investavusiajam staiga prireiktų pinigų, obligacijas bet kada galima parduoti bankui už rinkos kainą. Tik tokiu atveju ji gali būti ir didesnė, ir mažesnė už įsigijimo metu mokėtą kainą – todėl visuomet verta šią galimybę gerai apsvarstyti ir konsultuotis su specialistais.
Lina Navickaitė