Medikų klaidas lemia ir nesveika konkurencija

Nepageidautinų įvykių sveikatos priežiūros įstaigose grėsmingai daugėja.

Medikai pripažįsta, kad sveikatos priežiūra – itin rizikinga ir pavojinga veiklos sritis. Konkuruodami su kitomis gydymo įstaigomis, stengdamiesi neatsilikti nuo sparčiai besivystančių technologijų, gydymui naudodami vis modernesnę įrangą bei medikamentus, gydytojai pacientus kartais paverčia bandomaisiais triušiais.

Sergančių Lietuvos gyventojų skundų dėl medikų klaidų ir sužalotos sveikatos vis daugėja.

Sužaloja kas dešimtą

Paradoksalu, bet juo pažangesnė tampa medicina, juo dažniau nukenčia ligoniai.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertas, Kauno medicinos universiteto kancleris Vilius Grabauskas minėjo, kad būtent dėl to, kad šiuolaikinė sveikatos priežiūros sistema remiasi moderniomis technologijomis, senų ligų gydymu naujais būdais, nepageidautinų įvykių rizika itin didelė ir neišvengiama.

Nors dėl neegzistuojančios vieningos nepageidautinų įvykių registravimo, analizės bei prevencijos būdų nėra tiksliai žinoma, kiek pacientų per metus už medikų klaidas sumoka pablogėjusia savijauta, tačiau manoma, kad kas dešimtas ligonis Vakarų šalyse patiria žalą dėl netinkamo medicininės pagalbos teikimo, organizavimo.

Rytuose esančiose skurdžiose besivystančiose valstybėse situacija dar prastesnė. Ten ne tik trūksta šiuolaikinės įrangos – apie 50 proc. esamos net neveikia, bet ir – gerų vaistų. PSO duomenimis, 77 proc. buvusios Tarybos Sąjungos šalių rinkoje cirkuliuojančių vaistų neatitinka standartų. 40 proc. ligoninių įrengta tam nepritaikytose patalpose.

Už klaidas – milijardai

V. Grabausko duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijoje du trečdalius nepageidautinų įvykių sudaro trumpalaikiai sveikatos sutrikimai, tačiau net 14 proc. atvejų baigiasi ligonio mirtimi.

JAV ligoninėse kasmet miršta 44-98 tūkstančiai pacientų.

Įvairių sveikatos sužalojimų patiria dešimtadalis Jungtinės Karalystės hospitalizuotų pacientų – apie 850 tūkst. žmonių.

Kitose išsivysčiusiose valstybėse situacija ne ką geresnė. Australijoje nepageidautini įvykiai sudaro 16,6 proc., Kanadoje bei Naujojoje Zelandijoje – 10-13, Danijoje – 9 proc. visų hospitalizacijų.

Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimas pasaulio valstybėms atsieina nuo 9 iki 27 milijardų dolerių per metus.

Skundų – šimtai

Kiek sergančių mūsų šalies gyventojų per metus patiria įvairių sveikatos sužalojimų dėl medicinos įstaigų darbuotojų kaltės, nežinoma.

Pasak Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko, neoficialiais Lietuvos draudimo kompanijų duomenimis, užfiksuota 211 ligonių pretenzijų.

Pacientai dažniausiai skundžiasi gydytojų nedėmesingumu, esą netinkamai parinktu gydymu, „ne tais” išrašytais vaistais, komplikacijomis, atsiradusiomis pooperaciniu ar reabilitaciniu periodu.

Tačiau, anot mediko, ši skundų statistika iškreipta, nes pretenzijų kiekis skaičiuojamas tik pagal praktikuojančių gydytojų skaičių, gydymo įstaigos ar draudimo kompanijos informuojamos ne apie visas žalas, žalos užslepiamos tolimesnio gydymo metu.

Pažanga lygu rizikai

Pacientai paprastai skundžiasi skubios pagalbos teikimo-priėmimo skyriuose dirbančių medikų, taip pat chirurgų, akušerių-ginekologų, onkologų, pediatrų, anesteziologų bei bendrosios praktikos gydytojų veiksmais.

Anot medikų, visuomenėje vyrauja stereotipas, kad paciento sveikatai nepageidautini įvykiai dažniausiai įvyksta mažų miestelių ligoninėse, kaimų poliklinikose.

Tačiau, Klaipėdos ligoninės – kone vienintelės gydymo įstaigos šalyje, kuri pati ir analizuoja, registruoja nepageidautinus įvykius – vyriausiojo gydytojo, Ligonių vadovų asociacijos prezidento Vinso Janušonio teigimu, vis dėlto daugiausiai nemalonumų turi daugiaprofilinės, koja į koją su pažangiausiomis technologijomis žengiančios ligoninės. Jis spėjo tuo įsitikinti – ši gydymo įstaiga jau pralaimėjo keletą bylų ir privalės atlyginti žalą buvusiems pacientams.

Kalta ir konkurencija

Konferencijoje „Mediko įvaizdžio formavimas visuomenėje” dalyvavę ir apie klaidų priežastis diskutavę šalies medikai vienbalsiai sutarė, kad ten, kur atliekamos sudėtingiausios operacijos, naudojama moderniausia diagnostikos bei gydymo įranga, išmėginami naujausi vaistai, yra ir didžiausia rizika.

Siekiant sėkmingai konkuruoti sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje neišbandytomis naujovėmis per daug, kartais visai nepagrįstai pasikliaujama.

Todėl sveikatos priežiūra visame pasaulyje buvo pripažinta pavojingiausia veikla – rizikingesnė net už alpinizmą, chemijos pramonę ar branduolines jėgaines.

Paciento sveikatą sutrikdyti gali ne tik gydytojo ne laiku nustatyta diagnozė ar sprendimas išrašyti pacientą iš ligoninės, nepageidaujamą poveikį sukėlę vaistai, nemokėjimas naudotis sudėtinga aparatūra, profesinės patirties stoka ar perdėtas pasitikėjimas savimi, bet ir ligoninėje tvyranti nepalanki aplinka, aukštesnio ir žemesnio lygio specialistų nesusikalbėjimas, didelis darbo krūvis, maži atlyginimai.

Julija Gural