Uostamiesčio savivaldybę užplūdo klaipėdiečių prašymai mažinti nekilnojamojo turto mokestį, nes jis gali sužlugdyti verslą.
Valdžios cinizmas skatina verslininkus imtis kraštutinių priemonių, nes turėjęs suvienodinti konkurencijos sąlygas mokestis veda katastrofos link. Net Seimo nariai, patys įvedę naują mokestį, dabar prašo Klaipėdos mero mažinti jį savivaldybės biudžeto sąskaita. Prognozuojama, kad jei padėtis nesikeis, gali dar labiau brangti paslaugos ir prekės.
Grasina revoliucija
Verslininkai nežino, kaip reikės vilkti naują naštą.
Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Eugenija Odebrecht sakė, kad verslininkai streikuos, jei nebus sumažintas nekilnojamojo turto mokestis. Anot E.Odebrecht, šalyje bręsta revoliucinė situacija: valdžia nebesugeba valdyti, o apačios nebenori gyventi senoviškai.
Moters nuomone, kažkam knieti iš senosios miesto dalies išvaryti verslą.
Jeigu miesto taryba nesumažins nekilnojamojo turto mokesčio, E.Odebrecht prognozavo senamiesčio verslui katastrofą.
„Verslininkai nesiruošia mokėti nekilnojamojo turto mokesčio. Jeigu miesto taryba jo nesumažins, prasidės akcijos prieš merą ir savivaldybės tarybą”, – pareiškė ji.
E.Odebrecht mano, kad taryba turėtų visiškai atleisti senamiesčio verslininkus nuo turto ir žemės mokesčių, kad senamiestis atgimtų.
Anot jos, įsteigus naujų prekybos centrų miesto pietuose, senamiestyje uždaryta 14 parduotuvių.
E.Odebrecht anksčiau nemokėjo nekilnojamojo turto mokesčio, kuris sudaro vieną procentą nuo komercijai naudojamo nekilnojamojo turto vertės.
Šiemet reikės pakloti 12 tūkst. litų, nes jos restorano „Taravos Anikė” patalpos Teatro aikštėje įvertintos 1,2 mln. litų.
Pasak verslininkės, 12 tūkst. litų per metus restoranui nėra didelis mokestis. „Tačiau kai senamiestyje verslas žlunga, o miesto valdžia tam visiškai abejinga, bet koks mokesčių didinimas žeidžia verslininkus”, – piktinosi moteris.
Nenormali vertė
Kai kuriems senamiesčio verslininkams iki 400 proc. padidėjo nekilnojamojo turto mokestis.
Bendrovė „Klaipėdos žuvėdra” verčiasi nekilnojamojo turto nuoma senamiestyje, Šilutės plente, teikia viešojo maitinimo paslaugas.
Bendrovės savininkė Zita Lukoševičienė sakė, kad už kavinę „Kavaledis” ji per metus mokėjo 1,8 tūkst. litų. Registrų centrui nustačius naują turto kainą, šiemet teks mokėti keturis kartus daugiau – 7,2 tūkst. litų.
„Dėl „Kavaledžio” dar galima kentėti, nors jis ir šalia visokių griuvenų, nesutvarkytoje Žvejų gatvėje, bet visos kavinės patalpos naudojamos verslui”, – sakė Z.Lukoševičienė.
Tačiau, anot jos, nenormalios turto kainos yra nustatytos buvusiam restoranui „Žuvėdra” Kepėjų gatvėje 10. Jo patalpos įvertintos beveik trimis milijonais litų. Per metus teks mokėti 30 tūkst. litų turto mokesčių. Pernai sumokėta 10 tūkst. litų, nes „Žuvėdros” vertė buvo apie vieną milijoną litų.
„Niekas neatsižvelgia, jog pastatuose yra ne tik verslui naudingos patalpos, bet ir rūsiai, mansardos. Jų plotai irgi įvertinami ta pačia kaina kaip ir patalpų, kuriose uždirbami pinigai”, – sakė bendrovės savininkė.
Anot E.Odebrecht, didžiuosiuose prekybos centruose vieno kvadratinio metro nuomos kaina – apie 120 litų per mėnesį, o senamiestyje – tik 15 litų. Nuomininkai senamiesčio verslininkų vis prašo dar mažinti patalpų nuomos įkainius.
Įvertinimas paseno
Registrų centras nekilnojamojo turto vertinimą atliko nuo 2005-ųjų sausio iki spalio 1-osios.
„Pernai Klaipėdoje atidarius keletą didelių prekybos centrų, pasikeitė lankytojų srautai. Senamiesčio kavinėse, parduotuvėse sumažėjo klientų. Todėl sumažėjo ir senosios miesto dalies komercinių patalpų vertė. Tačiau turto vertės niekas nesiruošia perskaičiuoti”, – teigė Z.Lukoševičienė.
Pasak jos, verslininkams teks parduoti dalį patalpų, kad įstengtų sumokėti mokesčius.
Euro nebus?
Verslininkai netiki, kad bus įvestas euras, jei Vyriausybė taip skatins infliaciją.
E.Odebrecht sakė, kad nauji mokesčiai didina kainas.
„Jei brangs viešojo maitinimo, viešbučių paslaugos, didės infliacija. Atsižvelgiant į tai, kad pabrango dujos, joms iš paskos padidės šildymo tarifai. Tada euro tikrai įvesti nepavyks, – sakė E.Odebrecht. – Jei Lietuva nori turėti eurą, kodėl didėja mokesčiai, skatinantys infliaciją?”
Maldauja lengvatų
Į Klaipėdos savivaldybę plūsta verslininkų ir klaipėdiečių, kurie nuomoja butus, prašymai dėl nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų.
Meras Rimantas Taraškevičius sakė, kad tuos prašymus savivaldybės taryba svarstys jau šį mėnesį.
Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė paaiškino, kad pernai į savivaldybės biudžetą sumokėta 22 mln. litų turto mokesčio. Šių metų planas – beveik 23 mln. litų.
Anot mero, kadangi planas nėra per didelis, yra galimybių mažinti nekilnojamojo turto mokestį.
Ir seimūnai prašo
Merą nustebino Seimo narių elgesys.
Į jį kreipėsi parlamentarė Birutė Vėsaitė, prašydama atsižvelgti į verslininkų padėtį ir mažinti nekilnojamojo turto mokesčius.
„Nepasitarę su savivaldybėmis, jie kuria naujus mokesčius arba juos didina. Paskui prašo vietos biudžetų sąskaita mokesčius mažinti”, – stebėjosi R.Taraškevičius.
Seimo narys, buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius sakė, kad nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims, užsiimantiems komercine veikla, buvo įvestas norint suvienodinti verslo sąlygas. „Buvo pastebėta, kad kai kurios bendrovės keičia statusą, atsisako juridinio asmens teisių, kad galėtų nemokėti turto mokesčio”, – teigė parlamentaras.
Apskaičiavo vidurkį
Nuo šių metų turto mokestį turės mokėti fiziniai asmenys, kurie savo nekilnojamąjį turtą naudoja komercinei veiklai. Todėl buvo sudarytas vadinamasis turto verčių žemėlapis.
„Klaipėda” rašė, kad Registrų centras vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę apskaičiavo peržiūrėjęs visus toje teritorijoje įvykusius pirkimo ir pardavimo sandorius bei išvedęs vidurkį, kiek panašus statinys kainuoja.
Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo ir verslininkams, kurie turėjo juridinio asmens teises. Jie ir anksčiau mokėjo nekilnojamojo turto mokesčius.
Tačiau šiemet tokiems verslininkams teks mokėti žymiai didesnį turto mokestį.
Vigantas Danilavičius