Vasario mėnesį Panevėžį turi pasiekti pirmoji Europos Sąjungos paramos sunkiai besiverčiančioms šeimoms maisto produktų siunta – 23,37 tonos miltų, 8,5 tonos makaronų ir beveik 9 tonos ryžių.
Tačiau vakar paaiškėjo, kad beveik 5,5 tūkstančio skurstančių panevėžiečių maisto paketai gali nepasiekti. Mat šios labdaros mieste nėra kur sandėliuoti ir neaišku, kas ją išdalins gyventojams.
Miesto savivaldybė nepasirūpino surasti sandėlio, o nė viena iš labdarą galinčių išdalinti visuomeninių organizacijų nenori ant savo pečių užsikrauti tokios naštos.
Ką daryti, vakar susirinkę bandė aiškintis Panevėžio vicemeras Petras Luomanas, rajono valdininkai ir labdaros programos koordinatoriai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Rinkos reguliavimo agentūros bei nevyriausybinių organizacijų „Caritas”, Raudonojo Kryžiaus, „Maisto bankas” atstovai.
Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, savivaldybės šios labdaros negali dalinti, šią misiją gali vykdyti tik visuomeninės organizacijos. Lietuvoje šis darbas patikėtas „Caritui”, Raudonajam Kryžiui ir „Maisto bankui”.
Savivaldybės ir seniūnijos šioms organizacijoms talkina neoficialiai, jos sudarinėja teisę į paramą turinčių asmenų sąrašus, išnuomoja sandėlius.
Panevėžio rajone dėl to problemų nekyla – savivaldybė išnuomojo sandėlį Smėlynės gatvėje, išdalinti maisto produktus maždaug 20 tūkstančiai gyventojų apsiėmė Panevėžio vyskupijos „Caritas”, organizacijai padės visos 11 rajono seniūnijų.
Visi produktai į sandėlį netilps
P.Luomanas teisinosi, kad savivaldybė tikėjosi labdarą sandėliuoti rajono savivaldybės išsinuomotame sandėlyje. Tačiau miesto valdžia gerai neišsiaiškino, kiek ten maisto tilps.
Tik praėjusį antradienį apskaičiuota, kad į sandėlį geriausiu atveju tilps maždaug 32 tonos maisto. Tačiau jo bus atvežta gerokai daugiau – 60 tonų kas mėnesį. Miestui bus skirta 40 tonų, rajonui – 20 tonų. Po tokį kiekį maisto produktų numatoma vežti devynis mėnesius iš eilės.
Akivaizdu, kad sandėlio pakaks tik Panevėžio rajono reikmėms.
P.Luomanas pažadėjo surasti sandėlį, tačiau Rinkos reguliavimo agentūros vadovas Aristidas Kulvinskas priminė, kad laiko tam tėra viena savaitė. Mat sandėlį dar turi įvertinti agentūros ekspertai bei sertifikuoti Maisto ir veterinarijos tarnyba.
Neranda savanorių
Dar didesnė problema nei sandėlis Panevėžiui yra prisiprašyti visuomeninių organizacijų išdalinti maistą gyventojams.
Panevėžio vyskupijos „Caritas” ir miesto Raudonasis Kryžius atsisako šį darbą dirbti motyvuodamas savanorių trūkumu, „Maisto bankas” Panevėžyje neturi atstovybės, ši organizacija sutinka tik pristatyti produktus į sandėlį.
„Maisto banko”, kurio iniciatyva Panevėžys buvo įtrauktas į Europos Sąjungos labdaros maisto produktais projektą, atstovė Loreta Zakarevičienė sakė tuomet tikėjusi, kad maisto išdalinimo problema kaip nors išsispręs.
Panevėžio socialinės paramos centro direktorė Zita Sargautienė maistą galinčioms dalinti visuomeninėms organizacijoms žadėjo visokeriopą paramą, kad tik jos sutiktų.
Socialinės paramos centras pasiruošęs gyventojams išdalinti talonus produktams atsiimti, sudaryti jų atsiėmimo grafikus, kad nebūtų grūsties, socialiniai darbuotojai neįgaliesiems maisto paketus pristatytų tiesiai į namus.
Reikėjo patikėti partijai?
Kalbėdama apie Panevėžyje susiklosčiusią situaciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Violeta Murauskaitė bandė švelninti padėtį. Pasak jos, nieko nuostabaus, kad pirmas blynas prisvilęs.
„Mes visi neturime patirties, kaip tokią labdarą dalinti. Tiesiog mėginkime bendromis jėgomis spręsti problemas”, – sakė ji.
Rinkos reguliavimo agentūros vadovas A.Kulvinskas apgailestavo, kad kai kurių savivaldybių valdininkai neveiklūs. „Vieni pasiruošė labai gerai, kiti – gerai, o dar kiti žiūri išplėstomis akimis, ir tiek”, – kalbėjo jis.
Panevėžio rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas juokais garsiai pasvarstė, kad ES labdarą dalinti reikėjo patikėti vienai šį darbą pasišovusiai atlikti partijai, bet neatskleidė kokiai.
Inga Smalskienė
„Panevėžio rytas”