„Ekstra žinios” pirmosios iš žiniasklaidos atstovų gavo teisę susipažinti su garsiąja premjero šeimos viešbučio bylos medžiaga.
13 garsiosios bylos tomų ne tik atskleidžia „Draugystės” viešbučio privatizavimo peripetijas, aukštų pareigūnų atsakomybės trūkumą, bet dar sykį įrodo, kad užtenka turėti patikimą užnugarį ir su valstybės turtu galima daryti ką tik panorėjus. Akivaizdu, kad dvi draugės – Kristina Butrimienė-Brazauskienė ir „Lukoil Baltija” vadovo žmona Birutė Paleičikienė – dalijosi viešbutį panašiais metodais.
Tačiau teisėsauga teigia – viskas teisėta!
Prezidentūrai panorėjus
Nors premjeras A.Brazauskas kratosi bet kokios atsakomybės, naivu galvoti, kad be jo įtakos 1994 metais valstybinė respublikos svečių aptarnavimo įmonė „Draugystė”, priklausiusi Vyriausybės kanceliarijai, perėjo Prezidentūros žinion.
Prezidentūra (šalies vadovas tada buvo Algirdas Brazauskas) „Draugystės” (dabar vadinasi „Crowne Plaza”) viešbučio užsimanė tuo metu, kai 1993 metų pabaigoje įmonės generalinio direktoriaus pavaduotoja pradėjo dirbti ilgametė prezidento draugė K.Butrimienė.
Sutapimas ar ne, tačiau viešbutis „Draugystė” Prezidentūrai perduotas praėjus kelioms savaitėms po to, kai viešbučio darbuotojai pasidalijo 20 procentų įmonės akcijų.
Po metų Prezidentūra paprašė Vyriausybės, kad ši leistų darbuotojams įsigyti dar 10 procentų akcijų.
Kadangi daugiau nei pusė viešbučio akcijų priklausė valstybei, Prezidentūra žengė dar vieną žingsnį – ji paprašė įtraukti viešbutį į privatizuojamų objektų sąrašą.
Apie tai, kad Prezidentūra, tapusi „Draugystės” steigėja, tiesiogiai reguliavo jos veiklą, byloja ir byloje sukaupti tuometinio Prezidentūros kanclerio Andriaus Meškausko raštai. Kalbant paprastai, „Draugystę” valdė būsimoji premjero žmona K.Butrimienė ir Prezidentūra, neskaičiuojant kelių smulkių akcininkų.
Parduoti akcijų nevertė?
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), pateikusi Vilniaus apygardos prokuratūrai savo vertinimus dėl viešbučio privatizavimo, nustatė, kad nuo 1995 m. sausio 10 d. iki 1996 m. birželio 20 d. iš buvusių 137 akcininkų net 72 nusprendė savo akcijas parduoti… K.Butrimienei.
Po pirminio privatizavimo K.Butrimienei, kuri viešbutyje buvo išdirbusi tik keletą metų, jau priklausė 13,61 procento viso įstatinio „Draugystės” kapitalo!
Kodėl visi smulkūs viešbučio akcininkai, dirbę ne vienerius metus, staiga nusprendė parduoti savo akcijas vienam pirkėjui? Galbūt jie buvo verčiami taip daryti?
Atsakymo bylos medžiagoje nėra.
Mat, pasak FNTT tyrimo, neturint akcininkų knygos ir kitų dokumentų, nėra galimybių patikrinti, „ar vardinių akcijų pardavimai ir perleidimai neatlygintinai visiškai atitiko sandorių dalyvių valią”.
Pasirodo Butrimas
Sprendžiant iš bylos, 1997 metais vykęs antrasis „Draugystės” privatizavimas daug kam kėlė įtarimų. Prezidentūra pasiūlė privatizuoti ne visas valstybei priklausiusias daugiau kaip 50 procentų akcijų, bet tik 18 procentų.
Pasak tuometinio Privatizacijos komisijos nario Rimanto Radžiūno, matant, jog prašoma leisti privatizuoti tik 18 proc. valstybei priklausančių akcijų, buvo akivaizdu, jog tai naudinga tik kažkokiam asmeniui ar jų grupei.
Nusipirkę tas akcijas, jie taptų didžiausi ir įtakingiausi viešbučio savininkai. O daugiausia „Draugystės” akcijų turėjo K.Butrimienės šeima.
Iš kitų tuometinių Privatizacijos komisijos narių apklausų susidaro įspūdis, kad Prezidentūra, galimai susitarusi su Vyriausybe, sąmoningai nusprendė parduoti tik tokią dalį viešbučio. Tik „atsitiktinai” tas akcijas įsigijo Antanas Butrimas, tuomet dar K.Brazauskienės sutuoktinis.
Pavyzdys užkrėtė
Byloje sukaupti dokumentai atskleidžia savotišką privatizavimo modelį, kuriuo pasinaudojo K.Butrimienė, A.Butrimas ir vėliau – daugiau kaip 30 procentų viešbučio akcijų įsigijusi bendrovė „Vaizga”. Ji priklauso „Lukoil Baltija” direktoriaus Ivano Paleičiko žmonai Birutei.
Iš pradžių Butrimai akcijas supirkinėjo iš smulkių viešbučio akcininkų, o kiek vėliau ėmėsi didesnio akcijų kiekio sandorių. Sutuoktiniai Butrimai per savo veiklos viešbutyje metus, atrodo, buvo įrengę vos ne akcijų biržą – taip dažnai akcijos ėjo iš vienų rankų į kitas, tačiau oficialaus jų registravimo nebuvo. Kodėl?
Versijos skirtingos – esą rekonstruojant viešbutį buvo apvogtas K.Brazauskienės kabinetas, kuriame buvo akcininkų knyga, kiti teigia, kad buvo pradangintas seifas, kuriame gulėjo ši knyga.
Vėl atsitiktinumas?
Laukė ketvirto aukciono
Pavyzdys užkrečiamas – 2000 metų vasarą savo kelią į „Draugystę” B.Paleičikienės „Vaizga” pradėjo tokiu pačiu metodu kaip ir Butrimai.
A.Butrimas pardavė savo akcijas B.Paleičikienei, o ši įgaliojo K.Butrimienę atstovauti „Vaizgai” dar kitų akcijų aukcione.
Palaukusios, kol įvyks ketvirtas aukcionas ir daugiau kaip 33 procentų akcijų kaina bus mažesnė nei pradinė, moterys jas nupirko. Oficialiai – nupirko „Vaizga”, kuri realiai viešbučių versle nedalyvavo, o netrukus pardavė užsienio kompanijai. Pastaroji akcijas grąžino atgal – tačiau jau ne K.Butrimienei, o K.Brazauskienei.
Kam reikėjo „sukti” tokius akcijų ratus, galima tik įtarti. Tačiau prokuratūra tokias machinacijas akcijomis pavadino teisėtomis ir tyrimą nutraukė.
„Ekstra žinios”