Ilgai rengta Valstybės saugumo departamento (VSD) seklių operacija, kratos ir areštų serija pasėjo įtarimų, jog krašto apsaugos struktūrose veikia kriminalinė ginklų prekybos sistema.
Kaip rašė „Lietuvos rytas”, antradienį sulaikytas Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, vykdančio žvalgybą ir kontržvalgybą, pareigūnas. Jis įtariamas neteisėtai laikęs ginklus.
Anksčiau dėl ginklų įkliuvo jėgerių bataliono, kurio pareiga – žvalgyti priešo dalinius, seržantas.
Su krašto apsauga vienaip ar kitaip susiję ir kiti sulaikyti asmenys, įtariami neteisėtu ginklų laikymu bei prekyba. Per kratas konfiskuotas įspūdingas kovinių ginklų – kulkosvaidžių, minų, šautuvų, pistoletų, šaudmenų arsenalas.
Ar paaiškėję faktai reiškia, kad krašto apsaugos sistema tampa kriminalizuota ir dėl to pavojinga? Kaip su tuo ketinama grumtis?
Apie tai „Lietuvos rytas” kalbėjosi su krašto apsaugos ministru Gediminu Kirkilu.
* * *
– Ginklas žmogaus rankose visada reiškia ne tik galimybę apginti, bet ir tam tikrus bent jau teoriškai galinčius kilti pavojus. Mes tai suvokiame. Apie tai nuolat galvojama ir dirbama.
Keičiamos instrukcijos, įstatymai, griežtinama kontrolė. Kiekvienas karininkas ir seržantas privalo turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Tai reiškia, kad visi šie asmenys yra stebimi ir tikrinami, – „Lietuvos rytui” sakė G.Kirkilas.
– Tikriausiai tų priemonių buvo per maža, jei teisėsaugai teko sulaikyti tiek įtariamųjų?
– Kalbant apie šį atvejį, tenka pripažinti, kad turime problemų, kurių užuomazgos slypi praeityje, ties savanoriškos kariuomenės kūrimo ištakomis. Iš dalies tai – ir psichologinės, mentaliteto problemos.
Šalia kariuomenės veikia savanorių organizacijos.
Vienas įtariamųjų šioje byloje – Algirdas Petrusevičius vadovauja Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai.
Tai gražių tikslų turinti visuomeninė organizacija, bet atrodo, kad nueita daug toliau, įsipainiota į neleistinus kriminalinius dalykus.
Dalis žmonių vis dar jaučiasi kovotojais, savaip suprantančiais savo pareigą tėvynei, prievoles ir teises. Jiems sunku priprasti prie naujo taikaus laikotarpio, kai Lietuva jau yra NATO narė, turi patikimas sąjungininkų saugumo garantijas.
Daugelis kariuomenės karininkų, generolų atėjo iš savanorių ir rado savo kelią. Kai kurie – ne. Jie ir toliau norėtų egzistuoti vos ne pogrindžio sąlygomis.
Reikia pripažinti, kad jie nelabai supranta, kokioje situacijoje Lietuva yra dabar, kad tokių saugumo garantijų, kokių galbūt reikėjo anais laikais, dabar nereikia.
– Gal ginklą kasdien liečiantys žmonės pradeda jaustis visagaliai, užsimiršta, kad įstatymai, bendrosios visuomenės taisyklės galioja ir jiems?
– Negaliu sakyti, kad taip pasijunta daugelis. Bet kai kuriems vyrams ginklo turėjimas tokį pojūtį sukelia. Atsiranda žmonių, kurie pasijunta lyg ir išskirtiniai ar kitokie vien todėl, kad jų rankose – galinga jėga.
– Galbūt su ginklais, krašto gynyba susijusius žmones turėtų nuolat stebėti ir konsultuoti profesionalūs psichologai?
– Mes tai darome. Krašto apsaugoje yra įdiegta socialinė adaptacijos programa, padedanti žmonėms, kai jie palieka aktyvią karo tarnybą. Tai nėra lengva, nes išeina jauni žmonės.
Ši pagalba ypač svarbi specialiųjų pajėgų kariams. Šie žmonės susiję su išskirtinėmis žiniomis ir gebėjimais. Tai žmonės, kuriems apskritai sunku baigti tarnybą, išeiti iš sistemos. Mes apie visa tai galvojame.
– Pastarąją savaitę atliktos kratos ir areštai – saugumo darbuotojų seniai vykdomo tyrimo rezultatas. Galbūt jūsų vadovaujama ministerija turėtų keistis informacija su VSD, atestuoti ar tikrinti įtarimų keliančius pareigūnus?
– Iš tiesų ilgą laiką bendradarbiavimo stigo. Visos tarnybos nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo kuriamos iš naujo. Kiekviena jų siekė įsitvirtinti ir rasti savo vietą.
Nemažai būta prieštaravimų ir tarp VSD bei Krašto apsaugos ministerijos Antrojo departamento.
Mūsų teritorijoje nukritusio Rusijos lėktuvo istorija parodė, kad sugebame puikiai bendradarbiauti su VSD. Bendradarbiaujame ir dalyvaudami tarptautinėse misijose. Šie ryšiai padėjo išvengti tam tikrų problemų, kurių iškilo kai kuriems mūsų partneriams iš kitų šalių.
Mes – už bendradarbiavimo plėtrą šioje srityje ir su VSD, ir su Specialiųjų tyrimų bei kitomis tarnybomis.
– Susidarė dviprasmiška padėtis. Tarp įtariamųjų – tėvynės patriotai. Jie jau sulaukė ne tiktai bendraminčių, bet ir dešiniųjų politikų viešos paramos.
Jei įtarimai pasitvirtins, galbūt jūs pats ar Krašto apsaugos ministerija taip pat bandysite juos kaip nors ginti?
– Mes mąstome apie šią dviprasmybę. Bet net ir labai norint kaip nors palaikyti ar ginti nebūtų lengva. Jeigu iš viso įmanoma.
Kai kalbama apie įtarimus, aiškius teisės aktų pažeidimus, neturime teisės kištis.
Kita vertus, negali nuneigti ir šių žmonių nuopelnų. Kai kurie jų, taip pat ir A.Petrusevičius, yra gavę aukščiausius valstybės apdovanojimus. Tikimės, jei byla pasieks teismą, bus įvertintos visos aplinkybės.
Ramunė Sotvarienė
Mielieji, bepalikę dar šioje mūsų „Draugysčių” mafijos dergiamoje ir mindžiojamoje šalelėje, Ar nematote kas pas mūsų darosi? Aš netikiu, kad nematote. Tikriesiems Lietuvėlės patriotams irgi atėjo galas. Mafija valdžioje labai bijo, kad žmonėms truks kantrybė ir akyliai seka galimos sau grėsmės šaltinius.