Vakar Klaipėdos apygardos administracinis teismas turėjo pradėti nagrinėti vieną iš penkių jam perduotų skandalingųjų statybų Kuršių nerijoje bylų.
Viešąjį interesą ginanti Klaipėdos apygardos prokuratūra teismo prašo panaikinti Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas Juodkrantėje, prie Gintaro įlankos.
Žinia, čia V.Į. „Klaipėdos regiono keliai” planavo pasistatyti sandėlį druskos ir smėlio mišiniui suberti bei technikai laikyti.
Vakarykštis teismo posėdis buvo atidėtas, nes nuspręsta papildyti trečiųjų asmenų sąrašą ir į jį įtraukti Lietuvos automobilių kelių direkciją, kuriai yra pavaldūs „Klaipėdos regiono keliai”.
Tuo tarpu kaip tretieji asmenys bylos nagrinėjime turėję dalyvauti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovai, nors šaukimas jiems buvo įteiktas, teisme nepasirodė.
Turėjo linksmintis jaunimas
Vadinamojo druskos sandėlio byloje Klaipėdos apygardos prokuratūra, be kita ko, prašo pripažinti negaliojančiais Neringos savivaldybės išduotą projektavimo sąlygų sąvadą buitinių patalpų rekonstrukcijai bei statybos leidimą.
Šio objekto, kurio vertė – 550 tūkst. litų, statyba jau buvo pradėta. Iki tol, kol praėjusių metų spalio 29-ąją darbai buvo sustabdyti, į juos jau buvo investuota apie 360 tūkst. litų bei nupirkta 40 tūkst. litų vertės statybinių medžiagų.
„Klaipėdos regiono kelių” atstovai tvirtina, kad toks sandėlis jiems būtų labai reikalingas, nes laiku nuvalyti ir pabarstyti Kuršių nerijos kelius važinėjant bei atsivežant medžiagas iš žemyno yra gana problemiška.
Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija teigia, kad ši statyba prieštarauja Kuršių nerijos generaliniam planui. Anot direkcijos vadovų, planuojamo sandėlio vietoje pagal generalinį planą turėjo būti įrengta vieta jaunimo pasilinksminimams.
Rinksis kovą
Be Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kurios atstovai vakarykštį teismo posėdį ignoravo, kaip tretieji asmenys šioje byloje pakviesti dalyvauti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, V.Į. „Klaipėdos regiono keliai” ir kitų institucijų tarnautojai.
Be to, vakar buvo patenkintas advokato Virgilijaus Kaupo teisėjų kolegijai pateiktas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymas į trečiųjų asmenų sąrašą įtraukti ir šią instituciją. Mat, pasak advokato, bylos baigtis turėtų įtakos ir šios direkcijos veiklai.
Patenkinusi prašymą teisėjų kolegija bylos nagrinėjimą atidėjo iki kovo 7-osios.
Ne toje vietoje
Kaip trečiasis asmuo vakar teismo posėdyje dalyvavusi Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė „Vakarų ekspresui” sakė, jog statybos Kuršių nerijoje nėra visiškai uždraustos – jas vykdant būtina laikytis atitinkamų teisės aktų. Pavyzdžiui, minėtas druskos sandėlis turėjęs atsirasti ne prie kelio, o ūkinėje zonoje.
„Pirmasis teismo procesas atskleis tikrąjį Neringos savivaldybės požiūrį į detaliųjų planų rengimą ir atstovavimą viešajam interesui. Kita vertus, argi buvo galima nepastebėti pradėto statyti druskų sandėlio? Jei būtų buvę laikomasi įstatymo, šitų bereikalingų investicijų buvo galima išvengti”,- sakė R. Baškytė.
Per pastaruosius penkerius metus Kuršių nerijoje buvo patvirtinta apie 110 detaliųjų planų. Valstybės saugomų teritorijų tarnybos sudaryta komisija, patikrinusi kelias dešimtis detaliųjų planų, daugumoje jų nustatė pažeidimų.
Šiandien – dar dvi bylos
Iš viso Klaipėdos apygardos prokuratūra Klaipėdos apskrities administraciniam teismui jau yra perdavusi penkias administracines bylas dėl skandalingųjų statybų Kuršių nerijoje. Jau šiandien planuojama pradėti nagrinėti dar dvi iš jų.
Vienoje iš šiandieninių bylų bus nagrinėjamas Neringos savivaldybės tarybos patvirtintas sklypo Juodkrantėje, ant marių kranto, detalusis planas ir Savivaldybės administracijos išduotas projektavimo sąlygų sąvadas žvejų sandėlio rekonstrukcijai bei naujų poilsio namų statybai.
Kitoje byloje teisėjų akiratyje atsidurs statybos Preiloje.
Jei teismo sprendimas būtų nepalankus šių objektų šeimininkams, naujuosius statinius gali tekti ir nugriauti.
Žaneta Skersytė