Klaipėdos valdininkai korupcijos debesis vaiko tik popieriuje.
Savivaldybė prieš pusantrų metų parengė kovos su korupcija programą. Ją privalėta įgyvendinti iki praėjusių metų kovo. Tačiau iki šios dienos įvykdyti tik keli mažai reikšmingi jos punktai. Norėdami pranešti apie korumpuotus pareigūnus, gyventojai atsitrenkia į tylos sieną. Savivaldybėje neveikia anoniminis telefonas, kuriuo galima pranešti apie pažeidimus. Klaipėdiečiams siūloma skundus pateikti raštu administracijos direktorei.
Kovos su korupcija programos įgyvendinimą kontroliuojančiame Kontrolės komitete šis delsimas taip pat iki šiol nebuvo svarstytas.
Nėra atsakingų
Prieš pusantrų metų patvirtintoje savivaldybės kovos su korupcija programoje numatyta, kaip ketinta šalinti korupcijos židinius. Daugelis kovos su korupcija plano dalių turėjo būti įgyvendintos iki 2004 metų kovo.
Savivaldybės administracijos darbuotojai patys nežino, kas yra atsakingas už šios programos vykdymą.
Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė, kuri tiesiogiai atsakinga už programos įgyvendinimą, teigė, jog atsakomybė patikėta Juridinio skyriaus vedėjai Loretai Paulionienei. Ši dievagojosi, jog buvo atsakinga tik už programos rengimą.
Tačiau L.Paulionienė pripažino, jog kovos su korupcija programa kol kas tik popierinė. Anot Juridinio skyriaus vedėjos, daugybė dalykų neįgyvendinti.
Programoje numatyta, kaip greitai ir objektyviai nagrinėti gyventojų prašymus ir skundus, viešai ir teisingai naudoti socialinį būstą, savivaldybės nekilnojamąjį turtą.
Dar iki 2004 metų sausio 31 d. savivaldybėje turėjo pradėti veikti „karšto telefono” linija.
Numatyta sudaryti galimybę gyventojams tiesiogiai pranešti apie korupcijos požymius. Ši nuostata turėjo būti įgyvendinta iki 2004 metų kovo. Tačiau ir šiandien gyventojai neturi kaip pasiskųsti.
Yra svarbesnių darbų
L.Paulionienė teigė, kad gyventojai gali nevaržomi pranešti apie korupcijos požymius. Jie, anot valdininkės, gali raštiškus skundus pateikti savivaldybės administracijos direktorei. „Žinoma, anoniminio telefono linija kovoti su korupcija padėtų. Tačiau prie telefono turėtų budėti žmogus. Anoniminio telefono linija atimtų ir laiko, ir personalo sąnaudų. Yra svarbesnių darbų”, – kalbėjo L.Paulionienė.
Iki praėjusių metų pabaigos turėjo būti įdiegta „Vieno langelio” sistema. Kitaip tariant, savivaldybėje turėjo būti įkurtas kabinetas, kuriame dirbtų gyventojų poreikius tenkinantys specialistai. Taip būtų galima išvengti vaikščiojimo iš kabineto į kabinetą. Įgyvendinus „Vieno langelio” sistemą, sumažėtų kyšininkavimo galimybė.
„Antikorupcinė programa pamažu įgyvendinama. Šiuo metu rengiame antikorupcinį žemėlapį. Nustatysime, kokiuose skyriuose korupcijos rizika didžiausia”, – kalbėjo L.Paulionienė.
Korupcija galima
Klaipėdos savivaldybė iš kitų išsiskiria ir tuo, jog čia nedirba antikorupcinė komisija. Laikina darbo grupė buvo sudaryta praėjusių metų spalį. Jos narė, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėja Meilutė Laknerienė teigė, jog darbo grupė buvo sudaryta siekiant nustatyti korupcijos tikimybę Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Darbo grupė nustatė, jog uostamiesčio savivaldybėje korupcijos tikimybė egzistuoja. Tyrimas parodė, jog kyšininkavimas labiausiai klesti viešųjų pirkimų srityje.
Anot M.Laknerienės, Specialiųjų tyrimų tarnybos viršininko įsakymu išvadas dėl korupcijos galimybės reikia pateikti kasmet. Praėjusiais metais korupcijos rizikos analizė Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo atlikta pirmą kartą.
Delsimas – naudingas
Miesto tarybos patvirtintos kovos su korupcija programos kontrolę privalo vykdyti Kontrolės komitetas. Jo pirmininkas Vigantas Žala teigė žinąs, jog programa iki šiol nėra įgyvendinta. Tačiau Kontrolės komitete šis klausimas dar nebuvo svarstytas. „Priežastis, kodėl programą delsiama įvykdyti, aiškinsimės rugpjūčio mėnesį vyksiančiame posėdyje. Prašysime, jog atsakingi specialistai pateiktų paaiškinimus”, – kalbėjo V.Žala.
Jo nuomone, toks delsimas „gali būti kažkam naudingas”.
„Tarkime, ir „Vieno langelio” sistema. Ją įgyvendinus, žmonėms nebereikėtų vaikščioti po atskirus kabinetus. Tuomet ir kyšininkavimo rizika sumažėtų”, – sakė Kontrolės komiteto pirmininkas.
Miesto meras Rimantas Taraškevičius tik iš „Klaipėdos” žurnalistų sužinojo, jog daugelis kovos su korupcija programos nuostatų nėra įgyvendinti. „Labai blogai, jog taip delsiama. Juk yra paskirti atsakingi darbuotojai ir jie privalo dirbti savo darbą. Išties nemalonu, jog dedasi tokie dalykai”, – kalbėjo R.Taraškevičius.
Jo žodžiais, gyventojai apie korupcijos požymius gali pranešti ne tik administracijos direktorei, bet ir jam pačiam. Kiekvieną pirmadienį kelias valandas galima tiesiogiai paskambinti merui ir išsakyti savo nuogąstavimus. „Vis dėlto dabar bus gera proga įvertinti, kodėl savivaldybėje vangiai kovojama su korupcija”, – sakė Klaipėdos meras.
Praėjusią savaitę STT vadovas Povilas Malakauskas, pateikęs praėjusių metų darbo ataskaitą, nurodė, jog lietuviai kyšiams per metus išleidžia pusantro milijardo litų.
Apklausos rodo, jog beveik kiekvienas gyventojams yra davęs ar ketina duoti kyšį.
Virginija Spurytė