Kauno rajono policijos, kurioje ikiteisminiu tyrėju dirba savaitgalį draugą peršovęs Audrius Kviecinskas, vadovams vakar nepavyko jo atžvilgiu priimti jokio sprendimo. 32-ejų metų ikiteisminio tyrimo tyrėjas tarnyboje nepasirodė pranešdamas, kad turi nedarbingumo lapelį dėl sutrikusios širdies veiklos. Tuo pačiu jis motyvavo ir atsisakymą atvykti pokalbiui pas komisariato vadovus.
„Kol pareigūnas serga, nušalinti jo nuo tarnybos neturime teisės, – teigė Kauno rajono policijos viršininkas Sergejus Šestakovas, kartu patvirtindamas, kad A.Kviecinskui bus mokama už nedarbingumą. – sprendimą jo atžvilgiu priimsime tik baigę tarnybinį patikrinimą”.
Įtampa tvyrojo visą vakarą
A.Kviecinsko peršauto apželdinimo specialisto Tado Baroniūno tėvas vakar labiausiai jaudinosi, kad policija, tirianti jo sūnaus sužalojimo aplinkybes, neapverstų visko aukštyn kojom. Todėl skubėjo perpasakoti tai, ką jam pasakojo tą naktį į šeštadienį Aukštuosiuose Šančiuose su jo sūnumi bei A.Kviecinsku vakaroję kiti kompanijos nariai.
„To buto šeimininkė – buvusi Tado klasės draugė iš V.Kudirkos vidurinės, – pasakojo Balys Baroniūnas. – Tą vakarą ten buvo susirinkę šeši vyrai ir dvi moterys. Kompanijos dalyviai pasakojo, kad sūnus atsivedė A.Kviecinską jau vos bepastovintį ant kojų ir labai visų atsiprašinėjo, kad negalėjo jo tokio girto palikti vieno automobilyje”.
Pasak B.Baroniūno, pirmajam atsidurti prieš įkaušusio svečio pistoleto vamzdį teko šeimininkų šuniui, neslėpusiam savo nemeilės išgėrusiam žmogui. Likusiems kompanijos dalyviams pavyko šiaip taip A.Kviecinską nuraminti. Jie pasakoja, kad buvo dar keli momentai, kai norėta iš nesąmones krečiančio A.Kviecinsko atimti pistoletą, nes šio elgesys darėsi vis labiau nenuspėjamas.
Šūviai nuaidėjo per pačią kriminalisto demonstruojamų triukų kulminaciją. Iš pradžių stovėjęs ant grindų ant galvos, vėliau tą patį triuką pakartojęs ant kėdės, į supermeno vaidmenį įsijautęs A.Kviecinskas, ginklui iškritus iš kišenės, prisiminė dar vieną triuką. Pasidėjęs jį ant kelio, ėmė demonstruoti įvairius ginklo užtaisymo triukus.
Šaudė ir po nelaimės
Pasak tą vakarą nesužeistų ir areštinėje neatsidūrusių šios kompanijos dalyvių, pirmasis bandymas ypatinguoju būdu „užtraukti” pistoletą nepavyko, antras – taip pat. Trečio bandymo metu nuaidėjo netikėtas šūvis: stovinčio A.Kviecinsko iššauta kulka pataikė vos už dvidešimties-dvidešimt penkių centimetrų sėdėjusiam T.Baroniūnui į veidą, šį nudegindamas. Sužeistasis pargriuvo. Pamatęs, ką padarė, susinervinęs A.Kviecinskas dar paleido vieną šūvį į grindis.
Taip B.Baroniūnui pasakojo visi trys kartu su sužeistuoju bei iššovusiuoju užstalėje buvę vyrai, tą patį teigę ir ikiteisminį tyrimą pradėjusiems A.Kviecinsko kolegoms. Dar vienas asmuo, tuo metu buvęs kambaryje, teigia žiūrėjęs televizorių ir atsisukęs tik išgirdęs šūvį. Abi kompanijos moterys, viena iš jų – nėščia buto šeimininkė, tuo metu buvo virtuvėje. Išgirdusios pirmąjį šūvį jos puolė į kambarį, tačiau netrukus nuaidėjęs antrasis persigandusias moteris sugrąžino atgal.
B.Baroniūno teigimu, apie įvykį policijai pranešė bei greitosios medikus jo sūnui iškvietė buto šeimininkas. A.Kviecinskas iki jų atvykimo gėrė toliau, pasidėjęs ant stalo pistoletą.
Kaip jau rašyta, po dešimties minučių atvykusi policija savigynai A.Kviecinskui išduotą pistoletą aptiko be šovinių dėtuvės. Buto šeimininkas įtarė, kad svečias-kaskadininkas spėjo ją švystelti per langą iš aštuntojo aukšto, todėl naktį jos ir ieškota prie namo apačioje esančių garažų.
Slegiantys klausimai
Kambaryje pareigūnai aptiko dvi tūteles: vieną – geležinę, o kitą, nemažai jų nuostabai, – plastmasinę.
Plastikinė kulka, B.Baroniūno žiniomis, vėliau iškrapštyta iš kambario grindyse likusios skylės. Kovinė, kurios jo sūnaus kūne ieškota rentgenu, pirmiausiai puolus šviesti galvą, aptikta įstrigusi vieno plaučio apatinėje dalyje.
Medikai nuo sužeistojo tėvo neslėpė, kad tai, kas įvyko, – neįtikėtinai laimingai pasibaigusi nelaimė. Nuo šimtaprocentinės mirties sužeistąjį išgelbėjo tai, kad kulka pataikė į žandikaulį, – kiečiausią žmogaus turimą kaulą, nors šį ir sutrupino. Tačiau tik todėl ne- perskrodė kiaurai galvos, o pakeitusi kryptį, išdraskydama gerklę, įstrigo plautyje, kurį taip pat vos vos kliudė šonu.
Kulka iš sužeistojo plaučio išimta tik po daugiau kaip šešias valandas vykusios operacijos, kurioje dalyvavo trys chirurgų brigados. Kaip vakar patikslino T.Baroniūno tėvas, iki vakar ryto sužeistasis tebebuvo reanimacijoje ir kvėpavo tik padedant specialiai aparatūrai pagalba, tačiau vakar jį jau ketinta perkelti į bendrąjį skyrių.
Sūnui sveikstant, B.Baroniūną piktino įžiūrimi požymiai, jog jo sūnų peršovusio A.Kviecinsko kolegos ne viską, jo nuomone, atlieka taip, kaip priklauso. „Kodėl imdami iš įtariamojo tyrimams kraują, jie sutiko su A.Kviecinsko atsisakymu duoti tyrimams ir šlapimo?” – nesupranta B.Baroniūnas, turintis duomenų, kad prieš lemtingą šūvį, būdamas ir taip gerokai įkaušęs, A.Kviecinskas dar rūkė „žolę”.
„Kodėl išleido jį iš areštinės dar neradę dingusios šovinių dėtuvės, nors kitą rytą, tvarkydama butą, kuriame viskas įvyko, jo šeimininkė mano sūnaus batuose rado paslėptus šovinius? – klausė pašnekovas, net neabejodamas, kad juos ten, sūnų išvežus į ligoninę, paslėpė A.Kviecinskas.
Kaip jau rašyta, T.Baroniūnas ir A.Kviecinskas – neperskiriami draugai nuo vaikystės. Jų tėvai tebegyvena viename name. Gavę šykščią informaciją, kad sūnui atsitiko nelaimė, tąnakt T.Baroniūno tėvai pirmiausiai puolė skambinti A.Kviecinsko tėvams. Nežinant tikrų įvykio aplinkybių, viltasi, kad policijoje dirbantis draugas tokią valandą – vienintelis, galintis padėti.
A.Kviecinsko tėvas Ričardas Kviecinskas vakar dienraščiui teigė, vos sužinoję, kas atsitiko, skubėję pas Baroniūnus atsiprašyti. „Mano sūnus tikrai šiandien jaučiasi labai blogai, – tvirtino pašnekovas. – Juk su Tadu jie buvo neperskiriami draugai. Tačiau žmogus pats turi suprasti savo atsakomybės ribas ir jeigu prisidirbo, už tai atsakyti”.
Greta Čižinauskaitė
😳 😳