Klaipėdoje gyvos Vasiukų idėjos

Klaipėdiečiai nė nenutuokia, už kokias miesto strategų galvose gimusias vizijas jie moka.

Miesto pinigai švaistomi galimybių studijoms apie seniūnijas, pramogų utopijas jūroje. Ruošiamasi net aukoti mokesčių mokėtojų lėšų, kad klaipėdiečiai sužinotų, į kokius valdžios kabinetus geriausiai nešti kyšius. Kai kurios klerkų vizijos gali priminti ir didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio siekį niekam nežinomoje Vasiukų gyvenvietėje surengti tarpplanetinį šachmatų turnyrą.

Eina žiūrėti plano

Dabar savivaldybėje viešai svarstomas Klaipėdos miesto bendrasis planas.

Žmonės smalsauja, kaip bendrajame plane atrodo jų namas, artimiausia teritorija, domisi, ar ten neiškils kokia nors nauja gamykla.

Tačiau miestiečiams mažiausiai rūpi, kada išsipildys miesto vizija įrengti jūroje pramogų salą. Nors užsienio ekspertai nerekomenduoja jūroje montuoti ant gelžbetoninių konstrukcijų laikomą salą su slidinėjimo trasomis, šildomo vandens baseinais, vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika tvirtina, kad galutinis taškas dar nepadėtas. Todėl ta sala bendrajame plane vis dar egzistuoja.

Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas A.Mureika pasidžiaugė, kad neseniai parengtu 2006-2116 metų miesto planu domisi kartais net 10 klaipėdiečių per dieną. Gyventojai visą mėnesį gali reikšti pasiūlymus.

Karibų jūra Baltijoje

Pernai savivaldybė paskelbė konkursą parengti pajūrio pramogų salos galimybių studiją. Konkursą laimėjo viešoji įstaiga, įvardijanti save ne pelno siekiančia organizacija – Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra.

Pasak agentūros direktoriaus Raimundo Vaitiekūno, Giruliuose, netoli vadinamojo neįgaliųjų paplūdimio, mąstyta apie tai, kaip maždaug 200 metrų nuo kranto atstumu sukurti salą. Tai turėjęs būti Karibų jūros vietoves primenantis apie 10 hektarų pramogų kompleksas.

Svarstyta galimybė 20 metrų gylyje įtvirtinti polius, sukurti konstrukciją, ant kurios ir laikytųsi visa kita pramogų salos įranga, statiniai, šiltųjų kraštų želdiniai.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tokių statybų Baltijos jūroje netoleruotų Europos Sąjungos ekspertai. Apskaičiuota, kad investicijos atsipirktų verslininkams gal tik po 30 metų, pelno reikėtų laukti dar ilgiau. Todėl studijos auditą atlikę Olandijos, Norvegijos, Vokietijos specialistai nerekomendavo Klaipėdai įgyvendinti šios fantazijos. Esą dar trūksta patirties įgyvendinant tokius projektus. Tokios „pramogos“ miestą gali įklampinti į ekonominę balą.

R.Vaitiekūnas sakė, kad galimybių studijos reikalingos. Be jų nebus aišku, kaip miestas gali plėtotis, kokios ir kur įmanomos investicijos.

Tiriant pramogų salos galimybes, buvo apklausta 40 žmonių. Direktorius neslėpė, kad tai buvusi grupė gyventojų, dirbančių turizmo, pramogų versle.

Pasak savivaldybės Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, pernai iš viso galimybių studijoms buvo skirta per 115 tūkst. litų. Senamiesčio regeneravimo galimybių studijai užbaigti sumokėta per 29 tūkst. litų.

Pinigai – į balą?

Galimybių studijų užsakovai parenkami konkurso būdu pagal viešųjų pirkimų įstatymą.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidento Remigijaus Šimašiaus nuomone, viešieji pirkimai negarantuoja mažiausios kainos ir geriausios kokybės.

R.Šimašius neneigė, kad neretai pasitaiko įvairių valdžios užmanymų, kai matosi, kad jie nėra svarbūs mokesčių mokėtojams arba itin brangiai kainuoja. Yra grėsmė, kad mokesčių mokėtojų pinigai bus išleisti ne ten, kur labiausiai reikia.

Vyriausiojo architekto A.Mureikos nuomone, miestui reikia kuo daugiau galimybių studijų. Tik tada žinosime, ką rinktis, kur kviesti būsimus investuotojus ir ką jiems siūlyti.

Silpnybių žemėlapis

Prieš metus savivaldybė bendrovei „Eksponentė“ užsakė atlikti miesto valdymo decentralizavimo galimybių studiją. Tiksliau – atsakyti, ar reikia Klaipėdoje daugiau seniūnijų. Rezultatas – nereikia. Tyrimas kainavo 20 tūkst. litų.

Klaipėdos savivaldybės miesto tarybos sekretoriaus Artūro Šulco nuomone, pinigus išleisti vertėjo, nes kai politikai savo protu ką nors nusprendžia, visada atsiranda sakančiųjų: „Negerai“.

Esą dabar suformuota nuomonė apie valdžią, kad ten sėdi kvailiai, banditai, vagys, kurie tik ir žiūri, kaip vargšą žmogų apiplėšti.

Ar taip yra iš tiesų, gal paaiškės iš būsimo Klaipėdos savivaldybės tarnautojų korupcijos žemėlapio.

Tai dar vienas projektas, kuriam žadama skirti lėšų bei skelbti konkursą parengti tokiam žemėlapiui.

„Jis parodys mūsų silpnąsias vietas“, – sakė tarybos sekretorius.

Daugiau nenori

Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėja E.Jurkevičienė tvirtino, kad savivaldybės užsakytos galimybių studijos yra sudėtingos.

„Iš karto numatyti, kokį rezultatą norime gauti, labai sunku“, – sakė E.Jurkevičienė. Jos nuomone, nieko verti įtarimai, kad kai kurie studijų rengėjai ne iš esmės tiria situaciją, o tik stengiasi atidirbti savivaldybei, pateikdami tokius rezultatus, kokių ir tikimasi. Studijų kokybę padeda užtikrinti savivaldybės specialistų darbo grupė.

Klaipėdos savivaldybės tarnautojai moka ir už mokslus, kuriuos kremta darbo valandomis. Pernai vasarą savivaldybės tarnautojams seminarą apie korupcijos tyrimus Lietuvoje surengė viešoji įstaiga „Transparency International“. Jos vadovas Rytis Juozapavičius sakė, kad šiemet seminarų Klaipėdos savivaldybė nepageidavo.

Ramūnė Šeštokienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.