2006-ųjų ralio sezono starte į naujas aukštumas užkelta reikalavimų kartelė lenktynių organizatoriams, sportininkams ir žiūrovams
Šį šeštadienį Visagino apylinkėse įvykęs 13-asis žiemos ralis jį organizuoti sutikusios VšĮ „Egzotikos autosportas” bei Lietuvos automobilių sporto federacijos vadovų valia tapo tikru bandymų poligonu.
Pasimokius iš praėjusių metų tragedijų, kai lenktynių metu žuvo bei buvo sunkiai sužalota keletas ralio gerbėjų, įvertinus kaimyninių šalių sportininkų pastabas, pirmasis šalies automobilių ralio čempionato etapas „Visagino, Ignalinos ir Zarasų Egzotika 2006”, buvo persunktas naujovių.
Naujas ralio formatas
„Ralis Lietuvoje išgyvena tam tikrą krizę ir tai gana gerai iliustruoja faktas, jog į mūsų šalyje rengiamas varžybas paprastai atvyksta tik vienas kitas ekipažas iš Estijos. Rusai, lenkai, latviai, nekalbant apie Skandinavijos sportininkus, kvietimus ignoruoja po to, kai keletą kartų susidūrė su nesąžininga kova. T.y. reikalavimų treniruotėms nepaisymu, o kartais ir daug abejonių keliančiais rezultatų skaičiavimais”, – varžybų išvakarėse problemas vardijo šiųmetinės Visagino žiemos ralio fiestos organizatorius Rokas Lipeikis.
Dėl šių priežasčių, šįkart ne tik parinkti nauji greičio ruožai (iš praėjusių metų ralio programos liko tik vienas greičio ruožas; kituose varžybos nevyko mažiausiai ketverius metus), o treniruočių režimas šiais metais buvo itin griežtas – visiems sportininkams susipažinimui su būsima žiemos ralio trasa buvo skirta tik viena diena sausio 27-oji.
„Salako žmonės šiais metais net susiginčijo, ar ralis apskritai bus, nes, skirtingai nei ankstesniais metais, po apylinkes naktimis niekas nelaksto sportiniais automobiliais ir nesitreniruoja. Policija keliuose greičio ruožuose buvo sumontavusi slaptas vaizdo kameras, kurios „budėjo” per visą pasirengimo lenktynėms laikotarpį ir užfiksavo tik varžybų komisarų – pasakojo R.Lipeikis.
Dar „du zuikius vienu šūviu”, varžybų organizatoriai šįkart paklojo pakeitę įprastą Visagino ralio formatą ir surengę itin kompaktiškas lenktynes. 10 greičio ruožų, kurių bendras ilgis – 91,2 kilometro (iš viso ralistai įveikė tik 173,5 kilometro atstumą), sportininkai įveikė per vieną dieną. T.y. pervažiavimai iš vieno greičio ruožo į kitą buvo bene trumpiausi šalies ralio istorijoje. Be to, tradiciškai itin gausiai į Visaginą susirenkantys žiūrovai visą dėmesį skyrė veiksmui trasose, o ne diskusijoms prie „karštų” gėrimų. Dėl šios priežasties 2006-ųjų Visagino ralis buvo vienas pačių blaiviausių per 13 metų istoriją. Incidentų su trasoje budėjusiais policijos pareigūnais ir saugos tarnybų vyrais kilo tik dviejų paskutinių rungčių metu. Dalis žiūrovų, susirinkę prie netoli Salako esančių tramplinų, visgi buvo gerokai apgirtę ir sunkiai valdomi. Įkalbinėjimai pasitraukti bent šiek tiek toliau nuo kelkraščio peraugo į susistumdymą ir masines muštynes, kuriose pareigūnams teko panaudoti specialiąsias priemones. Etapo startas dėl to vėlavo beveik 20 minučių, tačiau drastiškiausios priemonės – greičio ruožo atšaukimo, pavyko išvengti. Tai reikėtų laikyti didžiule sėkmė ir dovana tikriems ralio gerbėjams, nes vaizdas, kaip galingos sportinių automobilių šviesos karpo tamsą, kaip skraido nuo tramplinų, iš tiesų yra užburiantis ir atperkantis visus nepatogumus.
Šįkart naktinis ralio spektaklis buvo ypač gražus dar ir dėl to, kad visos lenktynės vyko karuseliniu principu. T.y. kiekvieną greičio ruožą įveikiant po du kartus, antrojo važiavimo metu jau lyderiai antrą kartą startavo po 6 – 10 pirmąjį ratą važiuojančio varžovo. Kadangi paskutiniųjų dviejų greičio ruožų ilgis buvo 16,6 kilometro, distancijos antroje pusėje greitesnius automobilius pilotavę ekipažai buvo priversti pademonstruoti visą savo talentą lenkdami lėtesniuosius. Keletas tokių lenkimų įvyko ant tramplinų viršūnių, todėl reginys iš tiesų buvo gniaužiantis kvapą.
Komentuodami šį ralio organizatorių sumanymą beveik visi sportininkai, nepaisant išaugusios rizikos, jį palaikė. Tiesa, vargu ar analogiškas greičio ruožų įveikimo algoritmas pasitvirtins vasarą, kai automobiliai sukelia milžiniškus dulkių debesis. Tada saugūs lenkimo manevrai taptų vargiai įmanomi.
Spektaklis už pinigus
Bene drąsiausias ralio „Visagino, Ignalinos ir Zarasų Egzotika 2006”, organizatorių eksperimentas – užmojis žiūrovus prie greičio ruožų leisti tik po to, kai šie nusipirks bilietus. Vienam žmogui į vieną GR jis kainavo 5 litus, automobiliui – 10 Lt, o penkiems sirgaliams ir jų automobiliui į visus greičio ruožus – 50 Lt. Stebėti ralį buvo galima tik iš organizatorių numatytų ir atitinkamai paženklintų vietų. Kur jos yra žiūrovai sužinojo drauge su bilietais gavę pluoštą informacinės medžiagos, kurioje bus nurodytos judėjimo kryptys ir maršrutai, akcentuojamos kitos saugumo problemos, nurodytos saugesnės vietos raliui stebėti. Laikantis rekomendacijų buvo galima suspėti pamatyti sportininkų kovas visuose greičio ruožuose.
Kiek pavyko parduoti bilietų sekmadienio popietę, organizatoriai dar negalėjo pasakyti, tačiau akivaizdu, kad tokia tvarka tikrai neišgąsdino ralį suprantančių ir gerbiančių žiūrovų. Kai kurie greičio ruožai buvo apgulti žmonių tarsi Visagine vyktų ne Lietuvos, o pasaulio ralio čempionatas. Akivaizdu, kad per vienerias krepšinio, nekalbant apie futbolą ar lengvąją atletiką, rungtynes, nesusirenka nė trečdalio tiek žiūrovų, kiek suvažiuoja į Visaginą.
„Nors tokį kiekį žmonių suvaldyti buvo sunku, visgi policijai ir apsaugos tarnyboms darbo buvo mažiau, nei mes tikėjomės. Dauguma sirgalių elgėsi tikrai pagarbiai, protingai ir patys įsitikino, kad atsitraukdami šiek tiek toliau nuo kelkraščio ne tik mažiau rizikuoja, bet ir išplečia savo pačių matymo lauką”, – po finišo džiaugėsi R.Lipeikis.
Šiuos žodžius patvirtino ir vienas tituluočiausių šalies ralio meistrų Saulius Girdauskas, pripažinęs, kad, nepaisant įspūdingos žiūrovų gausos, skirtingai nei ankstesniais metais nė vieno jų nesutiko greičio ruožo viduryje ir nė karto neturėjo neplanuotai stabdyti.
Pastaroji aplinkybė buvo itin svarbi, turint galvoje azartą, neišvengiamai pakylantį iki maksimumo, kai starte išsirikiuoja neįprastai daug galingos technikos, o pagrindinis prizas – naujas automobilis „Volkswagen Polo”, visiems sportininkams dar labiau kaitina kraują.
Šįkart ralio bolidų paradas buvo iš tiesų vertas dėmesio: tarp 61 užsiregistravusių ekipažų (dar keturi užsiregistravę ekipažai apgadino mašinas treniruočių metu ir trasoje nepasirodė), buvo du WRC reikalavimus atitinkantys ralio automobiliai. Vieną jų – „Ford Focus WRC”, atgabentą iš Čekijos, pirmą kartą Lietuvos ralio istorijoje vairavo S.Girdauskas su šturmanu Pauliumi Urbonu. Kitą – „Toyota Corolla WRC” – Estijos čempionas Margus Murakas kartu su Aare Ojamae. Galingiausių automobilių A-8 klasėje rungėsi 11 varžovų, o dar per 20 ekipažų vairavo galingus, visais keturiais ratais varomus automobilius.
S.Girdauskas, komentuodamas skirtumus tarp WRC ir N grupės standartus atitinkančių bolidų, pastebėjo, kad pažintis su „Ford Focus WRC” (būtent šiuo automobiliu praėjusiais metais Pasaulio ralio čempionato etape Švedijoje startavo Heningas Solbergas) buvusi itin maloni.
„Nors tokio tipo greičio ruožai, kokie buvo Visagine, ir nėra tikroji WRC automobilio stichija, mažesnis mašinos svoris, neįtikimai geras transmisijos darbas, kitoks diferencialų veikimo principas, itin efektyvūs stabdžiai leidžia trumpinti stabdymo kelią, į posūkius įvažiuoti ir iš jų išvažiuoti kur kas greičiau. Šito automobilio valdymas tikrai buvo puikus. Baisu tik tai, kad pirmą kartą važiuodamas tokia technika pats ko nors nesugadintum, nes vairuotojo darbo vietoje nerealiai daug įvairių valdymo jungiklių, svirčių, mygtukų ir t.t., kurie gali išderinti ir sujaukti variklio darbą”, – pasakojo S.Girdauskas.
Tiesa, intriguojančią WRC dvikovą Visagine žiūrovai galėjo stebėti tik pačiame pirmajame greičio ruože. M.Murakas, jį įveikęs dviem sekundėm lėčiau nei S.Girdauskas, iš tolesnės kovos turėjo pasitraukti, nes jo „Toyota Corolla WRC” variklis sugedo. Taip susiklosčius įvykiams, Saulius be didesnio vargo laimėjo visus 10 greičio ruožų: 91,2 kilometro ledo ir sniego kelią jis su šturmanu P.Urbonu įveikė per 43 min. 33,6 sek., važiuodami vidutiniu 125,6 km/val. greičiu.
Rezultatai nuteikia optimistiškai
Jei S.Girdausko pergalė po M.Murako pasitraukimo buvo nesunkiai nuspėjama, tai tolesnė sportininkų rikiuotė suteikė vilčių šių metų Lietuvos ralio čempionate išvysti ne vieną itin aštrią dvikovą.
Šįkart Visagine greičiu ir vairavimo technika visus kitus galingais „A-8” ir „N-4” grupės automobiliais nustelbė 22 metų kaunietis Vytautas Švedas su šturmanu Žilvinu Sakalausku. Kai kuriuose etapuose už WRC bolidą šis duetas buvo lėtesnis vos 5 sekundėm, bendroje įskaitoje nugalėtojams pralaimėjo tik 1 min. 31,1 sek.
Kaip iškart po varžybų vykusioje spaudos konferencijoje prisipažino V.Švedas, įveikti S.Girdauską jis net nepuoselėjo vilčių, ir antrąją vietą žiemos ralyje laiko didžiuliu laimėjimu. Juolab kad pernai ir užpernai Vytautui žiemos raliai nebuvo itin sėkmingi.
Trečiąja vieta šįsyk tenkinosi 2005 metų ralio bendros įskaitos nugalėtojas Rokas Lipeikis, kuriam šiame ralyje talkino ne dukra Inga, o Renatas Vaitkevičius. „Mitsubishi Lancer Evo VIII” pilotavęs duetas nuo nugalėtojų atsiliko 2 min. 27.3 sek. Turint galvoje, kad R.Lipeikis praktiškai visas jėgas varžybų išvakarės skyrė ralio organizacinių rebusų sprendimui, o ne treniruotėms, šis rezultatas tikrai yra labai geras.
Pats R.Lipeikis džiaugėsi ir tuo, kad dalyvavęs jau vienuoliktajame žiemos ralyje (būtent Visagine R. Lipeikis debiutavo automobilių sporte) ir nė karto nebuvo iškritęs iš prizininkų trejeto.
Ketvirtoji bendros įskaitos vieta atiteko Audriui Gimžauskui su Kęstučiu Girštautu, kurie vairuodami „Mitsubishi Lancer Evo VI” nuo nugalėtojų atsiliko 2 min. 58,7 sek.
Aukštą penktąją vietą iškovojo dar vienas jaunas, dvidešimtmetis, lenktynininkas Vilius Rožukas, talkinamas patyrusio Audriaus Šošo. Vilius tik šiemet persėdo į galingą „Mitsubishi Lancer Evo VII”, o nugalėtojams šie sportininkai pralaimėjo 4 min. 06,1 sek.
Šeštas – šeimyninis Dominyko ir Valdo Butvilų ekipažas, vairavęs „Subaru Impreza WRX STI SC”. Jie nugalėtojams pralaimėjo 4 min. 28,2 sek. ir pademonstravo neįtikimai vykusią jauno amžiaus ir brandaus vairavimo kombinaciją.
R2000 klasėje nugalėjo tradiciškai įspūdingai su „Lada VFTS” važiavęs Dovilas Čiutelė ir Kastytis Torrau. N2000 įskaitos ginčą laimėjo 2004 metų absoliutus ralio čempionas Evaldas Čirba su Audriumi Pivoru, sėkmingai susidoroję su „Renault Clio Sport” variklio kaprizais, o A2000 klasėje pirmavo Rolandas Šaduikis su Vaclovu Čyžu, vairavę „Honda Civic”. S2000 klasėje besirungusių ralio meistrų varžytuves su „Volkswagen Golf” laimėjo Ramūnas Aleknavičius su šturmanu Jonu Stuku.
Komandų ginčą laimėjo „Juta-Statoil”, aplenkusi „Spurtas-Grifs AG” ir „Kaunas Rally Team”, kurios garbę gynė abu WRC kategorijos automobilius vairavę ekipažai. Iš 61 lenktynininko, startavusio ralyje „Visagino, Ignalinos ir Zarasų Egzotika 2006”, finišo liniją kirto 47.
Bendros įskaitos prizininkų pakyla, kurioje jau dabar pirmu ryškumu šviečia šie jauni ralistai, leidžia tikėtis, jog pripažintiems meistrams bręsta lygiavertė pamaina, galinti Lietuvą garsinti tarptautinėse trasose taip pat sėkmingai, kaip dabar tai daro Estijos ralio vunderkindai.
Renaldas Gabartas